„Visas Vilniaus miesto srautas – 400 tonų mišrių komunalinių atliekų – jau dabar yra rūšiuojamas ir iš po išrūšiavimo privačiose linijose atvežamas sudeginti į Vilniaus kogeneracinę jėgainę“, – žurnalistams trečiadienį sakė sostinės vadovas.

Pasak jo, kitos regiono savivaldybės savo atliekas nukreipia į Alytų ar į Panevėžį. Šalčininkų ir Trakų atliekos tvarkomos sostinėje.

„Dauguma atliekų yra tvarkomos tvarkingai: yra išrūšiuojamos ir tada nukreipiamos į deginimo jėgaines. Tai nedidelė atliekų dalis dar (nėra tvarkoma – BNS). Dar yra problemų ir ieškome privačių subjektų, kur galėtų būti tos linijos pakurtos ir rūšiavimas atliktas“, – kalbėjo V. Benkunskas.

Sostinės meras teigė, kad su nacionaline valdžia šiuo metu svarstomos galimybės deginti nerūšiuotas atliekas Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje, jei toks poreikis atsirastų.

„Ten yra daug biurokratinių klausimų dėl Europos Sąjungos paramos, dėl visokių taršos leidimų, „Ignitis“ supranta nelaimės mastą ir nori padėti išsispręsti, bet tie biurokratiniai koridoriai ir juose vykstantys procesai galėtų judėti toliau“, – teigė Vilniaus vadovas.

„Labai linkiu kolegoms Vyriausybėje neužsižaisti, suprantant, kokioje grėsmėje vis dar esame“, – pridūrė jis.

Anot jo, prireiks laiko, kol Vilniaus atliekų rūšiavimo gamykla galės vėl pilnavertiškai veikti.

Dauguma atliekų yra tvarkomos tvarkingai: yra išrūšiuojamos ir tada nukreipiamos į deginimo jėgaines.

„Kas svarbu, kad čia būtų atvežtos ir padarytos laikinos rūšiavimo linijos, kad leistų visą Vilniaus regiono (atliekų – BNS) srautą tvarkyti būtent šioje vietoje. Kada tai bus, sunku pasakyti, ar reikės kelių dienų, ar kelių savaičių, pamatysime“, – kalbėjo meras.

Kitą savaitę gali būti rūšiuojama 100 proc. atliekų

Su atliekų tvarkymo problemomis Vilniaus regionas susidūrė sekmadienį rūšiavimo gamykloje kilus gaisrui.

Tai – pagrindinė vieta, kur rūšiuojamos regiono atliekos. Į ją atvežamos šiukšlės iš aštuonių savivaldybių: Vilniaus miesto, Vilniaus, Trakų, Elektrėnų, Ukmergės, Švenčionių, Šalčininkų bei Širvintų rajonų.

Bendrovės „Energesman“ eksploatuojamoje gamykloje per metus išrūšiuojama apie 220 tūkst. tonų mišrių ir maisto atliekų. Per gaisrą išdegė apie 7,5 tūkst. kvadratinių metrų pastato.

„Energesman“ vadovas Algirdas Blazgys žurnalistams teigė, kad elektra gamykloje bus atkurta ketvirtadienį.

„Čia yra vienas svarbiausių mūsų uždavinių“, – sakė jis.

Pasak A. Blazgio, tai ne tik leis atnaujinti dalies atliekų rūšiavimą, bet ir įvertinti, kiek stipriai pažeista technika.

„Iki šiol neturėjome galimybės atlikti visos ekspertizės visų įrenginių ir įvertinti pažeidimo masto“, – kalbėjo „Energesman“ vadovas.

Kaip BNS anksčiau sakė A. Blazgys, atkūrus elektros tiekimą veikla gamykloje būtų vykdoma 40 proc. pajėgumu, likusios 60 proc. atliekų būtų rūšiuojamos mobiliais įrenginiais.

„Mes norime kuo greičiau atstatyti savo atliekų rūšiavimo pajėgumus, kad nebūtų tokių sudėtingų sprendimų, kaip atliekų išvežiojimas į kitus regionus“, – kalbėjo operatorės vadovas.

Pasak jo, pirmieji mobilūs įrenginiai atliekų rūšiavimo centrą turėtų pasiekti pirmadienį, o likusieji – iki kitos savaitės pabaigos, pirmieji įrenginiai darbą pradėtų antradienį.

„Daug kas mane kaltina optimizmu, kad esu optimistiškas žmogus, (...) tai tas mano optimizmas sako, kad per šitą ir kitą savaitę būsime pasiruošę 100 proc. atliekų srauto tvarkytis pas save gamykloje, tai labai priklausys, ką meras minėjo, nuo Vilniaus kogeracinės jėgainės tam tikros pagalbos, nes neturėsime šiuo metu kaip sandėliuoti atliekas, nes įranga pažeista, tai turės būti labai sklandus atliekų tiekimas jėgainę“, – sakė A. Blazgys.

„Jeigu visi šie faktoriai suveiks teisingai, tai 100 proc. atliekų per dvi savaites būsime pasiruošę apdoroti“, – teigė jis.

Kalbėdamas apie įmonės per gaisrą patirtą nuostolį, A. Blazgys sako, kad kol jis nėra aiškus, tačiau kalbama ne apie šimtus tūkstančių, o milijonus eurų siekiantį praradimą.

Ekstremali situacija nubrėžia gaires, bet neduoda atsakymų

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) vadovas Paulius Martinkus teigė, kad šiuo metu nėra kur sutvarkyta apie 70 tonų per parą susidarančių atliekų.

„Kiek įmanoma, stengiamės kaupti laikinose vietose, nesant galimybių, reikės tą dalį vežti į sąvartyną“, – teigė P. Martinkus.

Po kilusio gaisro regiono savivaldybėse paskelbta ekstremali situacija, kuri, anot VAATC vadovo, nubrėžia „tam tikras gaires, bet neduoda konkrečių atsakymų“.

„Mes turime tuos atsakymus rasti pakeliui. (...) Kadangi svarbi kiekviena diena ir tai turi būti nepertraukiama paslauga, suprantu, kad tai kelia frustraciją ir merų, ir gyventojų“, – kalbėjo P. Martinkus.

Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Nerijus Statkus teigė, kad šiuo metu įvykio vietoje yra dvi ugniagesių gelbėtojų cisternos, kurios gesinimo darbų nebevykdo.

„Židinių nebėra, mūsų pagrindinė užduotis – stebėti, kaip vyksta perkasimo darbai ir, jeigu atsiranda koks uždūminimas, tai mes tas vietas perliejame vandeniu, kad degimas neatsinaujintų“, – kalbėjo N. Statkus.

„Mūsų darbai eina į pabaigą ir mes baigsime artimiausiu metu, liksime tik tokiam pabudėjimui, kad jeigu kažkas atsitiktų, koks smilkimas būtų, kad pajėgos būtų vietoje“, – sakė jis.