Ministro pirmininko Gedimino Kirkilo pažadai susiderėti su ES dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbo pratęsimo buvo tik propaganda, kuria siekta, kad Seimas pritartų energetikos giganto „Leo LT“ kūrimui.
Seimui svarstant Atominės elektrinės įstatymo pataisas, leidžiančias sukurti energetikos bendrovę „Leo LT“, G.Kirkilas itin optimistiškai kalbėjo apie galimybę pratęsti IAE veiklą po 2009-ųjų.
Tai buvo vienas argumentų įtikinti „Leo LT“ priešininkus paremti Vyriausybės siūlytą įstatymą. Esą „Leo LT“ įsteigimas įrodytų, jog Lietuva tikrai pasiryžusi pastatyti naują branduolinę jėgainę, todėl prašymas pratęsti IAE darbą iki tol, kol bus pastatyta nauja elektrinė, Briuseliui nebūtų toks nepriimtinas.
Bet dabar, kai įstatymas jau priimtas ir įsigaliojo, premjeras staiga pakeitė intonaciją ir prabilo, kad nėra didelių vilčių pratęsti IAE darbą. „Galima tai padaryti tik tuo atveju, jei mes kartu su kaimynais pradėsime projektuoti ir statyti atominę elektrinę, bet galimybių vis vien išlieka nedaug, nes IAE uždarymo data įrašyta mūsų stojimo į ES sutartyje. Europos Komisijos (EK) pozicija kol kas šiuo klausimu kategoriškai negatyvi“, – Lietuvos radijui vakar sakė G.Kirkilas.
Anot jo, pirmiausia Lietuva turi pristatyti Briuseliui IAE uždarymo pasekmių studiją energetinio saugumo požiūriu. „Tikiuosi, kad tai pakeis Komisijos požiūrį. Tam tikrų galimybių vis dėlto yra“, – tikino premjeras.
Jis pripažino, kad IAE veiklos pratęsimas yra tik laikinas dalykas: „Tik tuo atveju, jei EK ir visos šalys narės įsitikins, kad tikrai bus pastatyta nauja jėgainė, galima kalbėti apie pratęsimą arba stabdymo modifikavimą.“
Svarbiausias argumentas
Dar prieš kelias savaites G.Kirkilas ir dauguma valdančiosios koalicijos atstovų garsiai kalbėjo, jog IAE uždarymo atidėjimas nebus įmanomas nepriėmus prieštaringai įvertinto įstatymo dėl „Leo LT“.
„Galime užmiršti galimybę derėtis su Briuseliu dėl Ignalinos jėgainės pratęsimo, jeigu to įstatymo nepriimsime“, – tuomet įspėjo valdančiosios Socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė. Premjeras stovėjo šalia ir linksėdamas galvą pritarė partijos kolegei.
„Galimybė persiderėti su ES dėl IAE darbo pratęsimo bus tik didesnė, nes šis įstatymas ir Lietuva pademonstruotų, kad tikrai pastatysime naują atominę elektrinę“, – taip sausio viduryje ministras pirmininkas įtikinėjo parlamentarus, kurie ginčijosi dėl naujų Atominės elektrinės įstatymo pataisų.
Gundė geromis naujienomis
Dar anksčiau G.Kirkilas ne kartą blefavo turįs vienos ar net kelių ES valstybių patikinimus, kad dėl IAE darbo pratęsimo galėtų būti kalbamasi.
Gruodžio mėnesį Briuselyje vykusiame Europos viršūnių tarybos susitikime dalyvavęs Lietuvos premjeras mįslingai užsiminė apie „geras naujienas dėl galimybės pratęsti Ignalinos atominės elektrinės darbą“. Jis nedetalizavo šių naujienų, tik tvirtino, kad „kai kurios valstybės remia tokį Lietuvos siekį“.
Tuo pačiu metu Briuselyje viešėjęs opozicinių konservatorių lyderis Andrius Kubilius teigė išgirdęs priešingą nuomonę. „Aš gavau signalų irgi, bet man atrodo, kad jie – priešingi“, – sakė A.Kubilius.
Derybininko paieškos
Pernai spalį G.Kirkilas paskelbė norįs „per artimiausias kelias savaites“ paskirti diplomatą ar pareigūną, kuris imtųsi derėtis su ES dėl IAE darbo pratęsimo galimybių. Tačiau toks pareigūnas nepaskirtas iki šiol.
Dabar premjeras tvirtina, kad už IAE uždarymo atidėjimą atsakingą diplomatą paskirs „netrukus“. Kas juo galėtų tapti, kol kas neatskleidžiama, nors būta žinių, kad šias pareigas G.Kirkilas siūlė konservatorių atstovui Egidijui Vareikiui. Šis siūlymo atsisakė, nes konservatoriai įtarė, kad premjeras nori jiems suversti atsakomybę dėl iš anksto nesėkmei pasmerktų derybų.
Naujausi komentarai