„Yra įvairių skaičiavimų, bet darbų numatyta turbūt iki 2030 metų. Man pateikti preliminarūs skaičiai sako, kad tai gali kainuoti net ir per 4 milijonus. Tai būtų beveik po milijoną kasmet, bet, vėlgi, kol kas tie pinigai nepaskirti, reikia pasižiūrėti. Ir praktiškai čia yra toks mokslas ir darbai, kuriuos, na, sakykim, sunkiai galima įvertinti. Čia ne statyti kažką ar pirkti, įsigyti. Tai natūralu, kad tai yra valstybės istorijos dalis ir ji turbūt neįkainojama, jeigu taip į tai žiūrėtume“, – žurnalistams teigė M. Sinkevičius.
Premjeras Vilniaus arkikatedros požemiuose apsilankė po to, kai praėjusią savaitę archeologai paskelbė, jog pirmosios Vytauto Didžiojo palaikų paieškos buvo nesėkmingos – anksčiau restauratoriaus Sauliaus Poderio iškelta versija nepasitvirtino.
„Aš noriu pasižiūrėti, kaip vyksta procesas. Procesas nebaigtas. Buvo tam tikrų prielaidų, buvo atliktas tyrimas ir kol kas palaikų nerasta, bet tai nereiškia, kad neliko tų prielaidų ir ertmių, kurias reikia patikrinti. Mano žiniomis, dar yra 20 vietų, kur reikėtų pasižiūrėti. Tai užtruks, tai kainuos (…). Kaip valstybė mes siekiame Vytauto Didžiojo palaikų atradimo ir nuosekliai tą darysime. Procesas ilgas, negalima elgtis neatsakingai“, – žurnalistams kalbėjo jis.
„Noriu pasakyti, kad ir man, ir, manau, visuomenei tai įdomu. Na, ir (norisi – ELTA) pasidžiaugti. Tebūnie rezultatai dabar nevaisingi, bet, kaip sakant, padrąsinti ieškoti toliau. Kartais ne viskas randama labai lengvai“, – pabrėžė Vyriausybės vadovas.
ELTA primena, kad mažos apimties invazinio tyrimo darbus Vilniaus arkikatedroje pradėję archeologai lapkričio 4-osios vakarą pranešė, jog, remiantis preliminariais duomenimis, tiriant ertmę prie Šv. Kazimiero koplyčios nebuvo rasta įrodymų, jog šioje vietoje galėjo būti perlaidoti kunigaikščio Vytauto Didžiojo palaikai.
Tyrimų grupės archeologo Ryčio Jonaičio teigimu, sienos nišoje nebuvo rasta „sarkofago, kas įrodytų buvus perlaidojimą“, nesimatė kaulų. Jo teigimu, tyrimą vykdę mokslininkai aptiko „kažkokios organikos, liekanų, metalo“ riedulių krūvą.
Tyrimo metu buvo daromas gręžinys, imami mikrobiologiniai mėginiai, o pasiekus ertmę jos vidus buvo fiksuojamas 3D skeneriu ir 3D kamera. Siekiant kuo mažiau pažeisti autentišką katedros mūrą, darbai vykdomi iš lauko pusės, kad nebūtų pažeistas tarpukariu mauzoliejuje įrengtas hidroizoliacijos sluoksnis.
Naujausi komentarai