Prezidentūra: Vilniaus koncertų ir sporto rūmai turi būti atnaujinti

Prezidento vyriausiojo patarėjo Deivido Matulionio teigimu, šalies vadovas siūlo pastatą perduoti Vilniaus miesto savivaldybei, o pastarajai ir valstybei bendrai dalintis rekonstrukcijos finansine našta.

„Pastatas išlieka. Jis turi būti atnaujintas, rekonstruotas vadovaujantis tiek istorine atmintimi – istorinė atmintis yra ir Lietuvos žydų istorija, ir Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio istorija – tiek tam tikru įveiklinimu, kuris neprieštarautų šiai ypatingai vietai kapinių memorialinės funkcijos prasme“, – žurnalistams po susitikimo dėl rūmų ateities Prezidentūroje antradienį sakė D. Matulionis.

„Siūlome Vyriausybei spręsti klausimą dėl šio pastato perdavimo savivaldybei, bet su labai aiškiu, konkrečiu įsipareigojimu finansuoti šį objektą ir padėti savivaldybei jį įgyvendinti“, – pridūrė prezidento patarėjas.

Pasak jo, ateityje planuojamas dar vienas susitikimas, po to dėl finansavimo turės susitarti savivaldybė ir Vyriausybė. Jis teigė susidaręs įspūdį, jog Ministrų kabinetas pasirengęs prisidėti finansiškai.

„Vyriausybė turėtų prisidėti. Tai neturėtų būti vien tik Vilniaus savivaldybės reikalas“, – teigė jis.

Kaip pranešė Prezidentūra, prezidentas paragino „nebemėtyti šio klausimo kaip karštos bulvės“ bei Vyriausybę, sostinės valdžią, žydų bendruomenę bei kitas interesų grupes priimti bendrą sprendimą ir pradėti tvarkymo darbus.

„Manau, kad šiais metais reikėtų susitarti ir pradėti šį klausimą judinti į priekį. Savivaldybė rodo norą, tad reikia jiems padėti“, – sakė D. Matulionis.

Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas savo ruožtu pabrėžė, kad Turto bankas per šiuos metus turėtų atlikti prieš maždaug dešimtmetį atliktą rūmų būklės vertinimą.

Tuo metu savivaldybė, anot jo, iki vasaros turės parengti „labai aiškų planą“, kaip nenaudojamas pastatas gali būti pritaikytas –  Vyriausybė, savivaldybė ir žydų bendruomenė turi susitarti dėl koncepcijos.

„Ką tiksliai ten darome. Tuomet savivaldybė, žinodama koks yra pastatas ir yra sutarimas, galės jau pasirašiusi kažkokį bendrą memorandumą prisiimti atsakomybę ir tą pastatą pasiimti“, – žurnalistams sakė A. Bužinskas.

„Išjudinom nacionalinį stadioną, tai turime tikėjimo savimi, kad ir Sporto rūmus galime išjudinti“, – pridūrė jis.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky savo ruožtu sakė mananti, kad bus priimtas toks sprendimas, kuris rūmų teritorijoje išsaugos žydų atminimą.

„Kuris užtikrins ten palaidotų žmonių ramybę, pagarbą žydų tautybės žmonėms. Ir Vilniaus miestui nepadarys gėdos, kadangi pastatas stovi priešais Gedimino pilį“, – žurnalistams antradienį sakė F. Kukliansky.

Rūmai – istorijai, parodoms

Pasak D. Matulionio, atnaujintuose rūmuose galėtų vykti kultūriniai renginiai – istorinės konferencijos, parodos, edukacijos, o dalis pastato skirta Sąjūdžio bei žydų istorijos muziejui.

„Koncertų, pramoginių ar sporto renginių pastate tikrai nebus – tai akivaizdu. Tačiau galimybių yra įvairių“, – kalbėjo jis.

Tuo metu A. Bužinskas teigė, kad dėl rūmų panaudojimo ir galimų veiklų dar bus tariamasi.

„Nereikia nuvertinti muziejinės veiklos, matyt, muziejai irgi gali būti įdomūs, yra ką pažinti ir Lietuvos žydų, ir Sąjūdžio istorijoje. Faktas, kad ir parodos gali vykti, matyt, ir tam tikro pobūdžio konferencijos“, – teigė A. Bužinskas.

Tuo metu F. Kukliansky pabrėžė, jog žydų bendruomenei nėra didelio skirtumo, kas vyks rūmuose, jei tik bus tinkamai įamžintas žydų atminimas.

Signataras: sugebėjome apleisti šventovę

53 Kovo 11-osios akto signatarai kovo pabaigoje kreipėsi į prezidentą ir premjerę, ragindami kuo greičiau priimti sprendimus, kurie leistų atkurti ir įveiklinti rūmus. Laiške pabrėžtas susirūpinimas dėl pastato likimo bei nenuoseklus valdžios požiūris į būsimą rūmų paskirtį.

Vienas signatarų Justas Vincas Paleckis teigė, kad Koncertų ir sporto rūmai yra svarbūs Lietuvos istorijai, todėl turi būti atkurti.

„Prisimenu, kai Sąjūdžio suvažiavime Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, šimtametis architektas, pasakė, kad nuo šiol šitas pastatas yra Lietuvos šventovė. Mes sugebėjom tą šventovę apleisti“, – po susitikimo Prezidentūroje sakė J. V. Paleckis.

Anot jo, nenormalu, kad pastatas kelis dešimtmečius stovi nenaudojamas, kai jame jau seniai galėjo veikti kongresų, konferencijų ar kultūros centras, ką siūlė signatarai.

„Galėtų būti daugiafunkcis centras, toks gyvas. Be abejo, tas kapinių aspektas kažkiek riboja, galima būtų tam tikrus rezervatus numatyti“, – kalbėjo buvęs politikas.

BNS rašė, jog dar vasarį Vyriausybė grįžo prie idėjos Sporto rūmus paversti žydų memorialu, šioje vietoje taip pat pagerbiant įvairius įvykius, atvėrusius kelią Lietuvos nepriklausomybei, o patį pastatą perduoti sostinės savivaldybei.

Premjerė Inga Ruginienė anksčiau yra sakiusi, kad iš Vyriausybės pusės nėra jokių kliūčių, kurios trukdytų Vilniaus savivaldybei perimti šį pastatą.

Kaip BNS anksčiau sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas, sutvarkyti buvusius Sporto rūmus gali prireikti daugiau nei 50 mln. eurų investicijų, norima, kad jis taptų atsiperkančiu traukos centru.

Planai vietoje 1971-aisiais statytų Koncertų ir sporto rūmų įrengti konferencijų centrą brandinti nuo 2015-ųjų, kai pastatą perėmė Turto bankas. Tačiau objekto rekonstrukcijos projektui priešinasi kai kurios žydų bendruomenės, nes kompleksas yra senųjų žydų kapinių teritorijoje, kurios čia veikė nuo XVI amžiaus.