Dar geras pusvalandis liko, kol bus atidaryta parduotuvė, o prie jos jau būriuojasi apie porą šimtų pensininkų. Ko jie laukia? Ne pigesnių prekių. Jų taikinys – nemokamas masažas.

Olandų gatvėje įsikūrusios parduotuvės „Maxima“ vadovybė neturi ko džiaugtis. Vos pravėrus duris, susirinkę žmonės kaip užkerėti plūsta į antrą aukštą ir už savęs palieka jau prie tokio vaizdo pripratusias pardavėjas.
„Ko mums į parduotuvę, ten ir dieną galime nueiti. Mes į masažą. Paguldo ant lovos ir šildo. Nefrito akmenimis, infraraudonaisiais spinduliais. Nemokamai. Seansas trunka 40 min. Yra 30 lovų“, – spėja pasakyti pro šalį skubanti Teresė. Jis su drauge sutinka valandą šalti lauke ir dar dvi valandas sėdėti eilėje, kad patektų į išsvajotuosius patalus.

Į pokalbį įsiterpia čia pat stoviniuojanti Liuda: „Žinote, šitie masažai labai geri, pasodina, paaiškina viską. Čia geriau, naujos lovos atvežtos. Kitur jos išklerusios, jau nebe taip veikia. Va, prie Halės turgaus nuo praėjusių metų liepos, tai jau visai prastos. O čia gerai. Taškus atranda“, – džiaugėsi atradusi naują nemokamų masažų „tašką“ Liuda.

Lovų veteranai

Kol vieni stoviniuoja eilėje lauke, kiti guli lovose, su trečiais, įsitaisiusiais kėdėse, aptariami ankstesnių masažų rezultatai. Dialogas primena žaidimą „kas daugiau?“ arba partijos suvažiavimo šūkį – „dar daugiau masažų ateinantį penkmetį, draugai“. Didžiulė salė, ekranas, kuriame pavaizduotas stuburas.
„Kiek kartų jūs jau masažavotės?“ – klausia darbuotojas. „Aš 190“, – atsiliepia balsas iš salės. Aplinkui pasigirsta plojimai. „O jūs?“ „187.“ Aplinkui vėl aidi plojimai. Lenktynės tęsiasi, o aplodismentai turi padėti senolei įveikti naujas „masažinio Everesto“ viršūnes.
Lauke, už durų pasirodžiusiems žurnalistams, Vytautu Žekoniu pasivadinęs pensininkas skuba pristatyti pro jį praeinančią moteriškę. „Palauk, sustok.“ „Va, pasižiūrėk į moterytę“, – atsisuka. „Kiek jau praėjai?“ – vėl nusisukęs, klausia moteriškės. „165“, – išdidžiai atsako moteris. „Matote, 165. Buvo visiška ligonė, visi kaulai skaudėjo, o dabar pasižiūrėk – veidukas šviesus ir nuotaika gera“, – kolege džiaugėsi Vytautas.
Pats jis nelabai kuo turi pasigirti: „Tik 12 kartų buvau. Žinote, man, pagyvenusiam žmogui, daugmaž padeda“, – kukliai konstatuoja.
Dauguma čia susirinkusiųjų dar gerai prisimena valandas, praleistas eilėse tarybiniais laikais, tad šis stoviniavimas jiems – juokas. „Tik žinote, amžius jau nebe tas. Gydymas, aišku, gerai, bet kita vertus, nemalonu, kad turime stovėti šitoj eilėj. Ateina senukai po 70, po 80 metų, negauna to, ką nori gaut, peršąla, sloguoja. O žinote, kuo senam žmogui gali baigtis toks peršalimas?“ – retoriškai klausė Vytautas.

Gudriai užmaskuota reklama

Nuolatiniai „klientai“ mano seniai perkandę šią sistemą. „Žinote, kas čia yra? Reklama“, – paraidžiui ir garsiai paskutinį žodį akcentavo priėjęs vyriškis.
„Čia ne gydytojai aptarnauja ir ne medicinos personalas, tai Pietų Korėjos „reklama“. Ta lova kainuoja 8500 litų. Ir pasiturintys žmonės nusiperka tą lovą, pasistato namie“, – tęsė jis.
Tai, kad masažo pageidaujančius aptarnauja ne gydytojas, pripažino ir pats įmonės „Ceragem Vilnius“, teikiančios nemokamų masažų paslaugą ir prekiaujančios masažuojamosiomis lovomis, direktorius Lietuvoje Marianas Buzelevičius. Jo nuomone, medicinos išsilavinimas nebūtinas reikalingoms procedūroms atlikti. „Visus moko korėjiečiai. Mūsų tikslas – ne medicinos sritis, čia parduotuvė. Parodome žmonėms, kaip reikia elgtis, aiškiname, kas, o ne kaip gydoma. Visa mūsų įranga mediciniškai patikrinta ir turi ES sertifikatus“, – aiškino M.Buzelevičius.

Didžiuojasi eilėmis

M.Buzelevičius teigė, jog masažų skaičius yra ribojamas. „Per dieną vienas žmogus gali ateiti vieną kartą“, – tvirtino įmonės vadovas. Tačiau kaip tai kontroliuojama, nevisiškai aišku, juk dokumentų niekas neprašo.
M.Buzelevičius didžiuodamasis parodė nuotrauką, padarytą prie savo būstinės. „Pažiūrėkite, matote, kokia eilė vasarą buvo?“ – retoriškai paklausė.
„Mes nė cento neinvestuojame į reklamą, o tuos pinigus skiriame žmonėms, negalintiems susimokėti už masažą. Taip apsaugotas sluoksnis žmonių, kurie šiuo metu yra silpnesni“, – globėjiškai kalbą apibendrino direktorius.