Vidurdienį Vilniaus oro uoste – minia keleivių ir lengvas nerimas, ar skrydis įvyks laiku.

Antradienio rytą Vilniaus oro uosto darbas trumpam sustojo, kai kariuomenės radarai užfiksavo neaiškų objektą danguje.

„Lietuvos kariuomenės karinės pajėgos radarais fiksavo objektą dar Baltarusijos teritorijoje, judantį Lietuvos kryptimi“, – aiškino kariuomenės atstovas Gintautas Ciunis.

„Buvau kelyje į oro uostą, bet manau, kad viskas tvarkoje – susitvarkė institucijos“, – sakė vyriškis.

„Nesukelia emocijų iš tikrųjų, tik šiaip įdomu, kas skraidžioja“, – kalbėjo kitas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Į orą pakelti net du naikintuvai su tikslu perimti galimai įskridusį objektą. Bet nieko nepešė.

„Naikintuvai, nuvykę į numanomą vietą, vizualiai nieko nefiksavo. To pasekoje užduotis buvo atšaukta“, – teigė G. Ciunis.

Asociatyvi A. Januševičiaus / BNS nuotr.

Atidėti teko tris skrydžius – į Varšuvą, Stokholmą ir Rygą. Kelionės žmonėms vėlavo nuo keliolikos minučių iki daugiau nei pusvalandžio.

„Algoritmas suveikė gerai. Pirminė informacija buvo gauta 8.33 val., po 8 minučių priimtas sprendimas laikinai sustabdyti skrydžius, o apie 9 val. ryto skrydžiai buvo atnaujinti“, – pasakojo Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas.

Kas tarnybas pastatė ant kojų? Labiausiai tikėtina – ne dronas, o gamta. Panašu, debesų darinys, bet tyrimas tęsiamas.

„100 procentų, kad tai meteorologinis reiškinys, pasakyti negalime, bet tai labiausiai tikėtinas variantas“, – tikino V. Vitkauskas.

Kyla naikintuvai, stoja visas oro uosto darbas – jau ir dėl debesų. Keleiviams neatrodė keista.

„Dėl žmonių saugumo galima suprasti, kad normalu“, – tvirtino keleivis.

„Iš karto būtų galima išvengti pernelyg didelio aliarmo, kai matai, kad tai nėra dronas, raketa arba lėktuvas“, – kalbėjo buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

Laurynas Kasčiūnas / P. Adamovič / BNS nuotr.

L. Kasčiūnas sakė, kad problema – radarų sistemos, nes jos neefektyvios: gamtinių reiškinių neskiria nuo to, kas realiai kelia pavojų danguje.

„Mato tašką, kur gali būti ir grėsmės, ir tie patys dronai, balistinės, kruizinės raketos, sraigtasparniai, lėktuvai. Bet lygiai taip pat gali būti paukščių būrys susispietęs ar koks nors meteorologinis reiškinys“, – aiškino L. Kasčiūnas.

Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas šįkart teigė, kad reaguoti budriau privertė ir iš anksto gauta informacija, jog iš Baltarusijos link Lietuvos juda du meteorologiniai balionai.

„Galbūt balionų yra daugiau, o balionai gali kelti grėsmę civilinei aviacijai“, – tikino V. Vitkauskas.

Kur balionai yra dabar – iki šiol neaišku.

„Greičiausiai bus nukritę, negaliu atsakyti“, – teigė V. Vitkauskas.

Praėjusią savaitę skrydžiai Vilniaus oro uoste taip pat buvo sutrikdyti dėl įmonės „Teltonika“ užsakymu pakelto drono. Dėl šios priežasties apie pusvalandį Vilniuje negalėjo nusileisti ir prezidentas. Gitaną Nausėdą skraidinęs kariuomenės orlaivis „Spartanas“ suko ratus.

Tąkart susisiekimo ministras pažadėjo plėsti dronų neskraidymo zonas, kad panašūs incidentai nebesikartotų.

„Galime skelbti ką tik norime, visokias zonas, bet jos veikia tik tada, kai tiksliai žinai, kas patenka į tavo oro erdvę“, – tvirtino L. Kasčiūnas.

Institucijų budrumą sustiprino dar vasarą į Lietuvą įskridę du rusiški dronai. Vienas jų nukrito tiesiai į karinį poligoną. Nustatyta, kad jis turėjo du kilogramus sprogmenų.