Tibeto nacionalinio sukilimo metinių minėjimo išvakarėse Vilniuje grupelė Tibeto vėliavomis ir plakatais su laisvės šūkiais nešinų žmonių tradiciškai surengė solidarumo su Tibetu akciją.

Kelios dešimtys piketuotojų su plakatais valandai susibūrė prie Kinijos ambasados, o vakare Mokytojų namų mažojoje salėje vyko filmo apie Tibetą peržiūra.

Prie ambasados susibūrę vilniečiai reikalavo pasaulį kreipti dėmesį ne tik į augančią Kinijos ekonomiką, bet ir į skaudžius dalykus, kurie prisidengus pinigais dažnai pamirštami.

Akcijos organizatoriai ragino politikus atsižvelgti į Tibeto laisvės idėjas, priminė, kiek tibetiečių žuvo kovoje su Kinijos kariuomene dėl laisvės.

"Pamirškime pinigus, kurie visam pasauliui pirmiausia ateina į galvą pagalvojus apie Kiniją. Reikia išgirsti ir kitą tiesą, tiesą apie Tibetą, kuris privalo būti laisvas, kaip to reikalauja", – penktadienį surengtoje akcijoje kalbėjo parlamentarė Dalia Kuodytė.

Plakatuose buvo užrašai: "Lietuva 1940–1990 okupacija. Tibetas 1949–?", "Tibetai, aš su tavimi", "Open your eyes" (Atmerkite akis), "Burning Tibet – our shame" (Degantis Tibetas – mūsų gėda).

Akcijos dalyvius prie Kinijos ambasados stebėjo trys policijos pareigūnai.

Šiandien, kovo 10-ąją, pasaulyje bus minimos 53-iosios Tibeto nacionalinio sukilimo metinės.

Vilniuje jos minimos daugiau nei dešimt metų, viena šios idėjos iniciatorių buvo rašytoja Jurga Ivanauskaitė.

1959-aisiais šią dieną tūkstančiai taikių žmonių Tibeto sostinėje Lhasoje reikalavo, kad kinų ginkluotosios pajėgos pasitrauktų iš Tibeto regiono. Šis sukilimas buvo nuslopintas jėga. Nuo to laiko skaičiuojama daugiau nei milijonas tibetiečių aukų.

Teisių gynimo organizacijos sako, kad per pastaruosius metus tibetiečių gyvenamuose Kinijos regionuose, daugiausia Sičuane, susidegino daugiau kaip 20 žmonių, kurie taip protestavo prieš Pekino valdymą.

Kinija neigia kaltinimus represijomis ir sako, kad dabar tibetiečiai gyvena geriau nei bet kada dėl didžiulių investicijų į infrastruktūrą, mokyklas ir būstus.

Lietuva Himalajų kalnuose esantį Tibeto regioną laiko Kinijos dalimi, tačiau su kitomis ES šalimis pasisako už taikų Kinijos valdžios ir tibetiečių dvasinio lyderio Dalai Lamos bei jo atstovų santykių sureguliavimą.