Trumpiausia metų naktis į birželio 24-ąją vienų vadinama Joninėmis, kitų – Rasomis, Verkių regioniniame parke švęsta jau devintą kartą.

Rasos Verkiuose, pripažintos kaip viena geriausių etnokultūrinių švenčių Lietuvoje, šiemet galėjo pasigirti dar didesniu šventės dalyvių būriu. Saulėtą vakarą į Verkių parką sugužėjo daugybė šeimų su mažyliais. Nors pastaraisiais metais Jonų ir Janinų vardus beveik galima įrašyti į raudonąją vardų knygą, parke išdidžiai vaikštinėjo, ropinėjo ar į akį pūtė keli išdidūs mažieji varduvininkai ir varduvininkės.

Prie žolynais išpuoštų vartų šventės dalyvius pasitiko vaistažolių kermošius. O juos perėjus – vaistažolių žinovė iš Stakliškių Rita Balsevičiūtė, milžiniškame katile virusi kvapnią žolelių arbatą. Net ir tvankų vakarą norinčių jos paragauti netrūko.

Pievoje prisirinkus žolynų ir nusipynus vainikus, prasidėjo tikros šventės apeigos: rateliai aplink Kupolę, ateities spėjimas iš žolynų, maldos ir aukos dievams prie Lizdeikos aukuro, Saulės palydėtuvės dainomis.

Saulei nusileidus, uždegtas šventinis laužas, prie kurio jaukiai ragautos suneštinės vaišės. Į šokių ir dainų šėlsmą vilniečius stengėsi įsukti folkloro ansambliai "Jorė", "Kūlgrinda", "Rasoda", "Rudenėlis", liaudies dainų klubas "Raskila" ir kt.

Artėjant vidurnakčiui, prasidėjo eitynės su fakelais prie Neries, kur buvo numatyta plukdyti vainikus. Tačiau dangus ir senieji dievai, matyt, buvo parengę savą šventės scenarijų. Leidę džiaugtis šiltu vakaru, prieš pat vidurnaktį Vilniaus dangų jie išraižė žaibais. Nors nemažą būrį Rasos šventės dalyvių garsiai grūmojantis dangus išgąsdino, jo nepabūgę vainikus plukdė ir paparčio žiedo ieškojo kiaurai permirkę. Juokauta, kad net braidžiojimo ryto rasoje ir prausimosi ritualų nereikės atlikti.

Nors žmonės švente džiaugėsi, tačiau ir priekaištų jos organizatoriams negailėjo. Opiausia problema tradiciškai pasirodė tualetų stygius ir milžiniškos eilės prie jų. Taip pat garsiai pasvarstyta, kodėl puikia proga užsidirbti nepasinaudojo lietuviškų gardėsių pardavėjai, ūkininkai ar sūrininkai. Cukrinių gaidelių ir naminių saldainių siūlė tik viena moteris, kurios gamintus skanumynus šventės dalyviai iššlavė Rasoms tik prasidėjus.