RAŠYTOJŲ SĄJUNGA TOLIAU SIEKS PAMINKLĄ J. MARCINKEVIČIUI PASTATYTI VILNIUJE

Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba penktadienį pranešė lauksianti Vilniaus tarybos sprendimo dėl poeto Justino Marcinkevičiaus įamžinimo jo vardo skvere, nors ir supranta, kad tai gali užtrukti.

„Atsižvelgdama į įvykusią diskusiją ir jos metu išsakytas nuomones, Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba nutarė laukti Vilniaus miesto tarybos sprendimo dėl prie Lietuvos rašytojų sąjungos rūmų esančio skvero atnaujinimo, nors savivaldybės atstovai tokio sprendimo greitu metu ir nežada“, – penktadienį išplatintame pranešime rašė sąjunga.

Lietuvos rašytojų sąjunga ėmėsi iniciatyvos statyti paminklą J. Marcinkevičiui rašytojo vardo skvere prie savo būstinės Vilniaus senamiestyje.

Konkursą laimėjo „Architektūros linijos“ architektų projektas „Trilogija“, tačiau iniciatyvą aptemdė atsinaujinusi diskusija dėl J. Marcinkevičiaus asmenybės.

Rašytojas buvo aktyvus Lietuvai atkuriant nepriklausomybę, dalyvavo Sąjūdžio veikloje, tačiau dalis literatūrologų ir istorikų nevienareikšmiai vertina jo vaidmenį ir kai kuriuos kūrinius sovietmečiu.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas yra sakęs, kad sostinės savivaldybė nesiims spręsti dėl leidimo šiam įamžinimui, kol visuomenėje nebus sutarimo.

Siekį priimti J. Marcinkevičiaus paminklą yra išsakiusios kelios savivaldybės, tarp jų – Širvintų rajono bei Druskininkų.

Taip pat rugpjūčio pradžioje visuomenininkai pradėjo rinkti lėšas naujam poeto įamžinimo projektui, kuriam vieta dar neparinkta.

Poetas, dramaturgas, vertėjas, akademikas bei visuomenės veikėjas J. Marcinkevičius (1930–2011) per kūrybos metus išleido apie 50 eilėraščių, vaikų poezijos, dramaturgijos, esė, publicistinių knygų, tarp žymiausių jo kūrinių – draminė trilogija „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“.

Jis 1957 ir 1969 metais yra pelnęs LSSR valstybinę premiją, 2001-aisiais – Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.