Visuomeninė organizacija siūlo tiesiogiai rinkti ne tik savivaldybių tarybas, kaip yra dabar, ne tik merus, kaip ketinama įteisinti, bet ir seniūnus ir netgi apskričių viršininkus.
Neringos ir Birštono pavyzdžiai
Pilietinės visuomenės instituto užsakymu buvo parengta studija apie savivaldą Lietuvoje. Studijoje nurodoma, kad neturime realios savivaldos nei vietiniu, nei regioniniu lygmeniu. Esame unikali unitarinio pobūdžio valstybė Europos Sąjungoje, kur savivalda nėra stipri ir yra pakankamai nutolusi nuo žmonių, Kauno dienai sakė vienas šio tyrimo autorių, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Petras Ragauskas.
Anot jo, Lietuvoje yra per mažai savivaldybių, jos per didelės. Dabar turime 60 savivaldybių. Jos yra didelės ir nepajėgios realiai atstovauti žmonėms bei spręsti visų vietinių problemų, sakė P.Ragauskas. Pasak jo, nedidelėse savivaldybėse ryšiai tarp piliečių ir jų rinktų valdžios atstovų yra glaudesni, pasitikėjimas valdžia paremtas kasdiene patirtimi. Pažvelkite į Neringos ar Birštono savivaldybes. Tai bene vieninteliai atvejai Lietuvoje, kai savivalda yra pakankamai arti žmonių. Panašiai derėtų pasielgti ir kitose savivaldybėse, jas smulkinant, pridūrė docentas.
Kaimo rajonai per dideli
Studijos autoriai abejoja, ar įmanoma suskaidyti į smulkesnes savivaldybes Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kitų didžiųjų miestų teritorijas. Tai diskusijų klausimas. Taip, šios savivaldybės yra gana didelės, tačiau pirmiausia dėl didelio gyventojų skaičiaus, nes jų pati teritorija yra pakankamai vientisa, su panašiomis problemomis. Vadinamuosiuose kaimo rajonuose, kurie dažniausiai yra labai dideli, vietinės problemos yra labai specifinės kiekvienoje gyvenvietėje ar kaime. Mes ir kalbame pirmiausia apie tai, kad turėtume smulkinti tokias savivaldybes, įsitikinęs P.Ragauskas.
Studijos autoriai siūlo tiesiogiai rinkti seniūnus, didinti seniūnijų ekonominį savarankiškumą, suteikti joms daugiau finansinių resursų. Taip pat siūloma įdiegti savivaldą regioniniame apskričių lygmenyje. Tam, kad apskritys sėkmingai atliktų regioninės plėtros funkciją, apskričių valdžia turėtų būti skiriama ne Vyriausybės, bet renkama arba sudaroma atstovavimo principu, tvirtina studijos autoriai.
Įvertino skeptiškai
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Jonas Jagminas skeptiškai įvertino daugelį studijos rengėjų pateiktų pasiūlymų. Perskaičius studiją susidaro toks įspūdis, kad Lietuvoje visiškai nėra savivaldos, tvarkomės nedemokratiškai ir apskritai beveik niekas iš žmonių savivaldybėmis nepasitiki. Taip toli gražu nėra. Turime pakankamai normalią savivaldą, nors ir yra tam tikrų problemų, kurias derėtų spręsti, sakė jis Kauno dienai.
J.Jagminas atsargiai vertintų siūlymus smulkinti savivaldybes: Latvijoje yra daugiau kaip 250 smulkučių savivaldybių ir jie dabar nežino, ką daryti, kaip jas stambinti, nes susidūrė su gausybe problemų, pirmiausia perimant ES lėšas, skirtas regionams ir savivaldybėms stiprinti. Todėl prieš smulkinant savivaldybes reikia labai gerai pagalvoti, paskaičiuoti. Anot komiteto vadovo, vienos naujos savivaldybės įsteigimas valstybės biudžetui atsieitų 100 mln. litų.
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas skeptiškai vertina savivaldybių smulkinimą, jų skaičiaus didinimą: Lietuvai optimalu turėti tarp 60 ir 70 savivaldybių. Jis taip pat atsargiai vertino tiesioginių seniūnų rinkimų įvedimą.
Naujausi komentarai