Prieš du dešimtmečius pirmu numeriu pažymėtą namą Gedimino prospekte žinojo kone kiekvienas. Ir dabar vyresniesiems šis namas – Nepriklausomybės lopšys. Kad čia buvo Sąjūdžio būstinė, jaunajai kartai pasufleruos atidengta paminklinė lenta.

Jubiliejui Lietuvos Sąjūdis pradėjo ruoštis iš anksto. Ir neapsiriko. Gerai iniciatyvai kojos vos nepakišo netobulas įstatymas. Rengimasis iškilmingai atidengti lentelę, turinčią priminti 20 metų įvykius, užtruko kone metus. 1988 m. Gedimino prospekte, pirmu numeriu pažymėtame name, buvo įsikūrusi Teatro draugija. Tuomet ji sutiko priglausti neseniai įsteigtą Persitvarkymo Sąjūdį. Kol vienuose kambarėliuose vyko vaidinimai ir spektakliai, kituose virė politinės aistros, atnešusios šaliai Nepriklausomybę.
Istorinėms akimirkoms priminti nuspręsta atidengti paminklinę lentą, kuri, pasak iniciatorių, yra tokia tvirta, jog kabės visą amžių.

„Senoji lentelė atsidurs Sąjūdžio muziejuje, o naująją gaminome pagal specialią technologiją. Paviršius padengtas specialiais dažais, kad nepatektų drėgmė. Tikimės, jog ji kabės mažų mažiausiai šimtą metų“, – pasakojo vienas idėjos iniciatorių, buvęs Sąjūdžio pirmininkas Romas Batūra.

Papiktino biurokratizmas

Iniciatoriai gavo vyriausybės paramą. Prieš kelis mėnesius pastatas buvo įtrauktas į Valstybinį kultūros paveldo registrą kaip Sąjūdžio būstinė, o iš valstybės biudžeto skirta pinigų paminklinei lentai, tačiau biurokratinės kliūtys liko.
Norint iškabinti lentą teko gauti daugiau nei pusės namo savininkų sutikimą. Tačiau dauguma savininkų name seniausiai negyvena.
„Čia įsikūrę bankai, kitos komercinės patalpos. Žmonių ieškojome įvairiai. Pirmi geranoriškai pasirašė airiai, kuriems priklauso dalis patalpų antrame ir trečiame aukšte. Ilgokai teko laukti vieno didžiausių Lietuvoje dienraščių leidėjo parašo, tačiau ir jis sutiko“, – džiaugėsi, kad viskas laimingai baigėsi Lietuvos Sąjūdžio tarybos sekretorė Genutė Vaišnorienė.

Planuose – muziejus

Sąjūdžio aktyvistai tikisi, kad pastato paminklinė lenta – tik pirmas žingsnis. Jų pastato vizija – muziejus, priminsiantis vilniečiams ir svečiams tą metą, kai buvo kovojama dėl Lietuvos laisvės. Šiuo metu Sąjūdžio nariai savo jėgomis parengė nuotraukų ekspoziciją, tačiau jiems vis dar trūksta pačių būtiniausių dalykų.
„Vyriausybė skyrė 30 tūkst. litų naujiems langams sudėti, bet mums reikalingi keli etatiniai darbuotojai. Norėtume, kad būtų ir kino salė“, – dėstė R.Batūra.
Sąjūdžio buvusio pirmininko nuomone, muziejuje galėtų lankytis mokiniai, užeiti miesto svečiai, užsieniečiai. Taip būtų populiarinama valstybingumo idėja. Ateityje panašūs muziejai ir paminklinės lentos turėtų atsirasti ir kitose Lietuvos vietovėse, kuriose pirmąkart buvo iškeltos trispalvės.

Sąjūdžio kelias

1988 m. birželio 3 d. pranešta apie Persitvarkymo Sąjūdžio įkūrimą.
1988 m. rugsėjį Sąjūdis įsikėlė į tuometes Teatro draugijos patalpas.
1988 m. lapkričio 20 d. Sąjūdis paskelbė moralinę Lietuvos Nepriklausomybę.
1989 m. vasario 16 d. Sąjūdis paskelbė deklaraciją dėl Lietuvos savarankiškumo.
1990 m. kovo 11 d. Atkuriamasis Seimas paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą.

Mantas, studentas

Nežinau, nei kada įsikūrė Sąjūdis, nei juo labiau kur yra jo būstinė. Žinau tik tiek, kad ši organizacija prisidėjo prie Lietuvos Nepriklausomybės. Galiu tik spėti, kad apytikriai Sąjūdis įsikūrė prieš kokių 16 metų.

Raigardas, istorikas

Sąjūdis įsikūrė lygiai prieš 20 metų. Jo būstinė buvo ir yra Gedimino prospekto pirmajame name. Prisimenu visus anų dienų įvykius, nes pats juose dalyvavau.

Nijolė, matematikė

Sąjūdis įsikūrė birželio 3 d., jo pirmininku buvo išrinktas profesorius Vytautas Landsbergis. Sąjūdžio būstinė yra čia pat – Gedimino prospekto pradžioje.