NESUTINKA, KAD STADIONO STATYBOS – PUOTA MARO METU: VILNIEČIAI TAIP GERAI DAR NIEKADA NEGYVENO

Seime – klausimai ir abejonės dėl Nacionalinio stadiono projekto. Šį klausimą aptarė Audito komitetas. Opozicijos politikai sako, kad svarbu išsiaiškinti, ar nereikia skelbti naujo konkurso. Taip pat, jeigu Vilniaus valdžia rado pinigų, gal nereikia ir koncesijos? Nacionalinis stadionas yra vienas prieštaringiausių projektų Lietuvoje dėl savo astronominės kainos ir fakto, kad niekas jo nesugeba užbaigti kelis dešimtmečius. Dabar per artimiausius kelerius metus jį užsibrėžė pastatyti verslininkas Arvydas Avulis. Darbai šiuo metu nevyksta. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriumi Adomu Bužinsku.

– Buvo tokia frazė šitam Audito komitete, kad šitos statybos yra puota maro metu. Ką jūs atsakėt į šitą pastabą?

– Na, kažkaip pažvelgus pro langą nepanašu, kad Vilniuje maras. Sakyčiau, Vilnius yra istoriniam savo klestėjimo laikotarpyje, taip gerai, kaip gyvena dabar žmonės, dar niekad negyveno. Čia greičiausiai buvo labiau referacija į tai, kas vyksta Ukrainoje, karą ir mūsų galimybę pasiruošti karo sąlygomis. Tai mes tikrai suprantame tą grėsmę, bet reikia taip pat suprasti, kad tai nereiškia, jog savivaldybė dabar neturėtų vykdyt savo funkcijų – vystyti darželius, valyti sniegą, vystyti kultūrines erdves. Mes kaip tik turime sakyti, kad esame NATO, kad esame saugūs, kad mes kviečiame verslą vystytis Vilniuje. Nes būtent verslas ir žmonės, dirbantys versle, sukuria pridėtinę vertę.

– Jūs sakote, kad Vilnius klesti, bet vilniečiai važinėja surūdijusiais troleibusais, sėdi kamščiuose, trūksta darželių, mokyklų. Gal visų pirma reikia padaryti šituos dalykus, o tik tada statyti stadioną?

– Gal reiktų atkreipti dėmesį, kad iš viso daugiafunkcio komplekso projekto, stadionas yra finansuojamas Švietimo ministerijos. Savivaldybė finansuoja tuos objektus, kuriuos ir taip statytų savivaldybės teritorijoje t. y. skirtus neformaliam ugdymui, sveikatingumui, ikimokykliniam ugdymui. Tad tas finansavimas taip yra pasiskirstęs. Savivaldybė finansuoja funkcijas, kurios ir priklauso savivaldybei turėti. Mes suprantame, kad tų sričių Vilniuje yra daug, į kurias mes turėtume investuoti, bet Vilniaus biudžetas taip pat yra istoriškai didelis – 1,4 mlrd. eurų – ir tikrai tas investicijas mes galime suderinti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Dabar Vilniaus valdžia rado pinigų ir vėl buvo pastaba iš politikų, kad Vilniaus valdžia galėjo prisiteisti už nepastatytą stadioną, už neįvykdytą projektą.

– Čia ne iki galo tikslus pastebėjimas. Sutartis yra šiuo metu galiojanti, nėra sutarties pažeidimų, dėl kurių galėtume nutraukti.

– Bet jūs galėjote palaukti 2025 metų, akivaizdu, kad stadionas nebūtų pastatytas. Finansiškai Vilniui tai būtų naudinga, vėlgi, tai vieši pinigai.

– Mes galėtume palaukti kokių 2025 metų, tada teistis kokius keturis metus, tuomet projektuoti naują objektą ir pradėt jį statyti po kokių 8-9 metų ir švęsti 50-metį be stadiono. Tai šitoj vietoj reikia pasakyti labai aiškiai, kad indeksavimas pagal rizikų matricą yra ne savivaldybės noras, o savivaldybės sutartinė pareiga. Ir jeigu indeksacijų savivaldybė nepritaikys, sutarties nutraukimo atveju žala bus priteisiama ne koncesininkui, o savivaldybei.

– Ar A. Avulis tuomet buvo teisus, kad „BaltCap“ išeis ne tuščiomis iš šitos sutarties? Nes jis turės nupirkti tą bendrovę, kuri stato, bet nebepastatys stadiono.

– Tai man pakomentuoti yra sudėtinga, nes tai yra dviejų privačių subjektų santykiai ir kokiu būdu „Heinrich“ susitars su „BaltCap“ pirkti koncesijos sutartį valdančią įmonę, greičiausiai jų reikėtų klausti. Mes iš savo pusės vykdome savo įsipareigojimus. Norime padaryti viską, kad būtų pajėgus ir koncesininkas juos vykdyti, jog stadionas ir visas daugiafunkcinis kompleksas per 2026 metus Vilniuje atsirastų.

– Jūs sakot stadionas, bet nesakot nacionalinis. Yra naujas Gitano Nausėdos interviu, jis sako, kad nacionalinis yra Kauno stadionas.

– Kaune, matyt, ir nacionalinis bulius yra, ir nacionalinis vytis. Kaune apskritai stovi ne futbolo, o lengvosios atletikos stadionas. Vilniuje bus grynai futbolo stadionas, kur patogiausia žiūrėti futbolą. Jeigu ateisim iki to momento, kai Vilnius organizuos Olimpines žaidynes, kuo aš drįsčiau abejoti, tuomet mums reikėtų galvoti apie didesnį stadioną. Bet, manau, artimiausiems 30 metų savo poreikius su 18 tūkst. vietų stadionu mes tikrai patenkinsim.

Kaune, matyt, ir nacionalinis bulius yra, ir nacionalinis vytis.

– Reikia tikėtis, kad ir futbolą lietuviai pradės žaisti per tuos 30 metų. Dar viena pastaba, visam šitam stadionui, kur bus 18 tūkst. vietų, numatyta tik 300 parkavimo vietų apskritai.

– Parkavimo vietos yra numatytos pagal statybos techninį reglamentą ir atitinka visus teisės aktus. Daugiafunkcis kompleksas taip pat turės dar vieną aikštelę, kuri šiuo metu yra valdoma „Akropolio“. Ten taip pat ji bus skirta tų kitų veiklų aptarnavimui.

– Tai visi turės prie parduotuvės pasistatyti automobilius tam, kad galėtų ateiti į stadioną?

– Tai reikėtų labai aiškiai pasakyti, kad visas daugiafunkcis kompleksas save galės aptarnauti tol, kol nevyks labai dideli renginiai. Kai stadione vyks didelis renginys, faktas, kad su automobiliu į jį atvažiuoti nebus galima, kaip ir visose normaliose vakarietiškose sostinėse. Yra ne tik uždaromi aplinkiniai keliai, kai žmonės pėsčiomis eina, bet ir artimiausios metro stotelės. Tai į rungtynes, kuriose būtų pilnas stadionas ar į kokį koncertą mes važiuoti automobiliu nerekomenduosime, nes toks eismas bus pats brangiausias ir nepatogiausias. Ta miesto dalis labai patogi atvažiuoti viešuoju transportu. Taip pat bus sutvarkytas Mamutų parkas, kuomet atėjimas pėsčiomis iš miesto centro irgi bus patogus.