Iš išorės gana gerai atrodantis balkonas gali būti pavojingas, ir nesvarbu, ar namas labai senas, ar statytas sovietmečiu."Vaikščiodamas mūsų senamiesčio gatvėmis kai kuriuos balkonus stengiuosi tiesiog apeiti", – prisipažino kelerius metus juos renovuojantis specialistas Justinas Jarmalavičius.
Dažniausiai sveria porą tonų
"Pavojingiausi, t. y. galintys bet kada nukristi, senojoje miesto dalyje esantys balkonai, tačiau tokių pilna ir kituose miesto rajonuose", – tvirtino J.Jarmalavičius. Kaip suprasti, kuris balkonas gali kelti grėsmę? Kaip tai nustatoma? "Labai svarbu išsiaiškinti, kokios yra balkoną laikančios konstrukcijos. Ar jis laikosi tik ant kelių sijų, ar yra armatūrinis tinklas. Ką tik grįžau iš vieno objekto: grindys nutrupėjusios iki pat sijos – ją su pirštu gali išgliaudyti. Tokie balkonai ir yra pavojingiausi, nes jų nelaiko beveik niekas, tik betonas."
J.Jarmalavičiaus teigimu, įvardyti pavojingiausias šiuo požiūriu senamiesčio gatves būtų keblu, kaip vieną tokių galima nurodyti Šv. Stepono. Pasak pašnekovo, standartinis senamiesčio balkonas, kurio plotis dažniausiai būna 2 metrai, sveria 1–1,5 tonos. "Didžiausia senųjų balkonų bėda ta, kad seniau, jei tarp laikančiųjų sijų būdavo ne daugiau kaip metras, nebūdavo jokio armavimo. Tiesiog yra sijos ir jos išbetonuojamos. Ir šis betonas jau kuris laikas irsta, nes tais laikais nebuvo hidroizoliacinių medžiagų. Kitaip tariant, balkono viršus nebūdavo apsaugotas nuo vandens. Juk betonas praleidžia vandenį: dieną pliusinė temperatūra, naktį – neigiama. Štai vanduo, patekęs į balkono plokštę, plečiasi ir ją tiesiog laužo, o įtrūkiai balkone plečiasi", – vaikščiojant senamiesčio gatvelėmis pasakojo J.Jarmalavičius.
Tačiau bloga padėtis – ne tik senamiestyje. Pašnekovas tikino, kad neseniai teko remontuoti vieną balkoną Karoliniškėse esančiame blokiniame name.
"Tie namai nėra tokie seni, bet štai ten buvo prapuolusi beveik pusė 6 metrų balkono. Taip įvyko, nes nebuvo jokios hidroizoliacijos, skardinės apsaugos. Tiesiog tokį namą sukūrė projektuotojai. Ir tokių nelogiškų namų projektų prikurta daug, ypač sovietmečiu. Štai, pavyzdžiui, sovietinės statybos namai su vadinamaisiais prancūziško tipo balkonais – visiškai nebuvo apgalvota, kur iš jų netekės vanduo. Taigi, jis skverbiasi ir į namo fasadą, galiausiai tie balkonai kada nors nugrius – irimo proceso sustabdyti neįmanoma", – sovietinės statybos trūkumus dėstė meistras.
Pašnekovas pasakojo, kad buvo nuvažiavęs apžiūrėti namo, nuo kurio ne taip seniai nukrito du balkonai.
"Pažiūrėjęs tikrai nepasakytum, kad jie blogos būklės, juolab – avariniai. Taigi, išorė gali būti labai apgaulinga. Pavojingiausi balkonai yra tie, kurie laikosi tik ant dviejų sijų. Tačiau to iš išorės pamatyti neįmanoma, o kas darosi viduje – velnias žino. Ekspertai būklę irgi nustato tik vizualiai – jokie specialūs bandymai nėra daromi. Taigi, jie spėja, ar būklė tiesiog bloga ar jau avarinė, – dėstė J.Jarmalavičius.
Rodai iniciatyvą – gali nukentėti?
Miesto senamiestyje, kur daugelis pastatų priskirti paveldo objektams, norintiems remontuoti balkoną kyla papildomų problemų, ir tai gali užtrukti nepaprastai ilgai: "Projektą turi parengti atestuotas architektas, kuris turi turėti leidimą dirbti su senamiesčio pastatais. Taip pat reikia samdyti konstruktorių. Taigi pailgėja tiek remonto laikas, tiek kaina išauga. Beje, keista, kai specialistai ar institucijos, atsakingi už paveldo objektus, ima jais rūpintis ir žiūrėti, kai jau pats savininkas balkoną pradeda remontuoti savo lėšomis", – pastabas paveldosaugininkams žėrė J.Jarmalavičius. Anot jo, paveldosaugos sargai prikimba dėl įvairių priežasčių: tai remontuojama be projekto, tai ne tos medžiagos pasirinktos, nors patys paveldosaugininkai lig tol į pavojingą balkoną nekreipė jokio dėmesio.
Be kita ko, gyventojams, nusprendusiems vis dėlto renovuoti arba atnaujinti balkoną, koją taip pat kiša netobuli teisės aktai. Štai balkoną laikančiosios konstrukcijos, sekant įstatymo raide, yra bendro naudojimo, o jau balkono grindys, padengimas skarda – balkono savininko rūpestis. "Balkonas – vienas, bet atsakomybė išskaidyta. Tai – didelė problema, nes ji nėra aiški. Įsivaizduokime, kad balkonas nukrenta arba trupa: už laikančiąsias konstrukcijas atsakingas namo prižiūrėtojas juk gali pareikšti, kad kaltas savininkas, netinkamai prižiūrėjęs savo nuosavybę. Ir tokių atvejų būta", – aiškino specialistas.
Štai dėl to, tarkime, daugiabučio gyventojui nusprendus balkoną renovuoti, dalį jo remonto išlaidų turi padengti ir kiti gyventojai. Tiesa, tik dalį.
Pašnekovas pabrėžė, kad geriau nelaukti, kol balkonas oficialiai bus pripažintas avariniu. Juolab kad procedūra, kai balkonas pripažįstamas avariniu, nėra paprasta: būsto administratoriui tenka samdyti ekspertus, projektuotojai parengia projektą. Akivaizdu, išauga ir balkono remonto kaina, o ji, sudėjus visų ekspertų paslaugas, nemaža.
Po remonto – dar blogiau
Norintiems renovuoti balkoną labai taupiems žmonėms principu "kuo pigiau" J.Jarmalavičius siūlo nesivadovauti. "Žinoma, visi ieško, kaip ir kur pigiau. Juk negali kiekvienas išmanyti technologinių dalykų. Tačiau įspėju – po tokio "pigaus" remonto balkonas gali tapti dar pavojingesnis. Pavyzdžiui, jei trupa tik balkono kraštai, jie sustiprinami tiesiog apibetonuojant. Yra siūloma tokia paslauga.
Taip, kurį laiką viskas atrodo labai gražiai, bet gana greitai naujasis betonas pradeda trupėti, nes nėra tinkamai sutvirtintas. Nederėtų tuo stebėtis: jei darbas atliekamas per dieną, tai nėra kokybiškos paslaugos", – įspėjo ne vieną balkoną renovavęs specialistas.
Pavojingiausias laikas, žinoma, yra pavasaris ir žiema, kai į betoną skverbiasi drėgmė, jis apkraunamas. "Tačiau avarija gali įvykti bet kada, nepriklausomai nuo metų laiko. Juk jei balkonas avarinis, tai reiškia, kad avarija gali įvykti bet kada", – pabrėžė jis.
Naujos statybos daugiabučių balkonai taip pat nėra idealios būklės. Specialistas priminė atvejį, kai neseniai Perkūnkiemyje nuo balkono nukrito šiltinamosios medžiagos. "Aišku, ne visi laikosi privalomų technologinių taisyklių dėl to, kad nori išsisukti kuo pigiau. Tiesa, naujų namų gyventojus apsaugo tai, kad kurį laiką galioja statytojo duota garantija, taigi už remontą mokėti patiems netenka.
Klaidą, anot jo, gyventojai daro ir tada, kai nusprendžia be jokių skaičiavimų ir specialistų balkoną tiesiog įstiklinti: dažniausiai niekas nė nesusimąsto, kad balkonas bus apkrautas, ar jis tas apkrovas atlaikys – nesirūpinama, kad reiktų sustiprinti balkono kraštus. "Iš tiesų, žmogus įsistiklino, pasidėjo kilimėlį, pasitiesė linoleumą – jam gražu, o realiai balkono jis nemato, – vardijo J.Jarmalavičius. – Kad balkonas būtų apsaugotas nuo vandens, linoleumas, kurį taip mėgsta naudoti žmonės, tikrai neapsaugos. Nuo to niekas nepasikeičia."
Naujausi komentarai