Vyriausybėje svarstomas projektas, kuriame numatyta Raudonojo Kryžiaus klinikinę ligoninę paversti Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) filialu.
Nestabilu: ligoninės darbuotojai nerimauja dėl savo ateities.
Įžvelgia klinikų interesus
"Mūsų medikai šokiruoti. Kaip planuoti ateitį, kai nuolat su kuo nors esi jungiamas? Net nežinau, kaip reaguoti, jeigu tai daroma be steigėjo žinios", – neslėpė nuostabos Raudonojo Kryžiaus direktorius Kęstutis Mazurkevičius. Vakar siekdamas išsiaiškinti padėtį jis inicijavo ligoninės darbuotojų ir miesto tarybos Sveikatos, sporto ir jaunimo reikalų komiteto susitikimą.
K.Mazurkevičius neabejoja, kad ne pirmą kartą viešumon iškilę pasvarstymai apie Raudonojo Kryžiaus ligoninės prijungimą prie Klinikų gimė ne be KMUK vadovybės žinios. "Nepamirškite, kas vadovauja klinikoms", – pastebėjo K.Mazurkevičius.
Kauno medicinos universiteto klinikų generalinis direktorius Juozas Pundzius yra ir nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas. Siūlymų, kad KMUK galėtų tapti Raudonojo Kryžiaus ligoninės ir Abromiškių reabilitacijos ligoninės steigėju, pasigirdo Nacionalinės sveikatos tarnybos posėdyje, kuris vyko Sveikatos apsaugos ministerijoje. Raudonojo Kryžiaus ligoninės steigėja Kauno miesto savivaldybės taryba apie tokius ketinimus nebuvo informuota.
Su J.Pundziumi vakar susisiekti nepavyko, jis atostogauja.
Sulaukė ir kritikos
Susitikime su Raudonojo Kryžiaus ligoninės kolektyvu dalyvavęs Kauno meras Andrius Kupčinskas neabejoja, kad visi gandai dėl ligoninės prijungimo prie Klinikų susiję su apskričių viršininkų administracijų reforma ir apskričių ligoninių statuso keitimu. "Neketiname perleisti šios ligoninės nei Sveikatos apsaugos ministerijai, nei kam nors kitam", – žadėjo A.Kupčinskas.
Jis tikino, kad ketvirtadienį vyksiančiame tarybos posėdyje bus pasirašyta rezoliucija dėl Raudonojo Kryžiaus ligoninės ateities. Rezoliuciją ketinama išsiųsti Vyriausybei ir Sveikatos apsaugos ministerijai.
"Vyriausybė negali iš vieno perimti ir perduoti kitam. Be steigėjo – miesto tarybos – sprendimo jokios pertvarkos negalimos", – guodė meras. Tokios pat pozicijos laikosi ir Sveikatos, sporto ir jaunimo reikalų komiteto nariai.
Nepaisant to, A.Kupčinskas negailėjo kritikos ir ligoninės administracijai. "Raudonojo Kryžiaus ligoninė nepateikė nė vieno projekto Regionų plėtros tarybai ne tik pagrindiniuose, bet ir rezerviniuose sąrašuose", – priekaištavo miesto vadovas.
K.Mazurkevičius tikino žinąs, kur reikia ligoninei pasitempti. "Nuo spalio 1 d. pas mus turėjo ateiti dirbti daugiau kvalifikuotų specialistų, tačiau, pasklidus kalboms apie mūsų prijungimą, medikai mandagiai atsisakė", – apgailestavo direktorius.
Jis įžvelgia, kad dėl to ligoninei vis nesisekdavo panaudoti ir Europos Sąjungos lėšų. "Kam skirti lėšų įstaigai, kurios nebebus?" – pastebėjo K.Mazurkevičius.
Dirbtinės mirties scenarijus
Politikų pažadai niekam neatiduoti seniausios Lietuvoje gydymo įstaigos medikus paguodė tik iš dalies. "Jeigu būtų priimtas sprendimas nepirkti mūsų teikiamų paslaugų, patirtume didžiausią smūgį. Taip galima ligoninę ir numarinti", – įžvelgė vienas šios ligoninės medikas.
Meras pripažino, kad tai jau būtų dirbtinis gydymo įstaigos numarinimas, tačiau apgailestavo, kad nei jis, nei savivaldybė negali nuspręsti už Ligonių kasas, kurios gydymo įstaigoms moka už paslaugas.
Vakar po pietų paaiškėjo, kad Ligoninių tinklo pertvarkos projektas nėra tik gandai. Jis svarstomas Vyriausybėje. Pertvarkos projektą tikimasi tvirtinti Vyriausybės posėdyje po kelių savaičių. Oficialiai teigiama, kad šiuo projektu siekiama sutaupyti lėšų ir teikti geresnės kokybės paslaugas pacientui.
"Aš atėjau vadovauti ligoninei, o ne Klinikų filialui", – piktinosi Raudonojo Kryžiaus vadovas.
Naujausi komentarai