Sostinės savivaldybės vykdyta gyventojų apklausa parodė, kad šilumos punktus išsipirkti norėtų vos vienas gyventojas iš dešimties. Vilniaus vadovai žada kreiptis į Seimą dėl Šilumos įstatymo pataisymo.

Atliko apklausą

Vilniaus savivaldybė su Daugiabučių namų ir kitų pastatų administratorių asociacija aiškinosi, ar vilniečiai nori iš šilumininkų bendrovių išsipirkti šilumos punktus. Paaiškėjo, kad šilumos punktus pirkti sutinka vos 10 proc. vilniečių

Tokius skaičius vakar spaudos konferencijoje paskelbė Vilniaus miesto daugiabučių namų ir kitų pastatų administratorių asociacijos prezidentas Sigitas Čirba.

Anot jo, beveik visiems sostinės butams buvo išdalytos anketos, kuriose buvo klausiama, ar šie norėtų išsipirkti šilumos punktus. Iš viso buvo išdalyta beveik 53 tūkst. anketų. Grįžo per 4 tūkst.

"90 proc. gyventojų atsakė nenorintys išsipirkti šilumos punktų. Net jei punktus išsipirkti būtų galima už simbolinę 1 lito kainą, vos 45 proc. apklaustųjų pasinaudotų tokia galimybe", – apklausos duomenis apibendrino S.Čirba.

Jis tikino, kad ši apklausa savivaldybei nieko nekainavo, nes jai organizuoti naudotos lėšos iš bendrijų administracinėms išlaidoms skirtų pinigų.

"Apklausta apie 90 proc. sostinės butų, tad apklausą galima laikyti objektyvia ir tikslia", – sakė S.Čirba.

Paklaustas, kodėl savivaldybė nesikreipė į profesionaliai apklausas vykdančią bendrovę, vicemeras Romas Adomavičius atkirto, kad "nieko ji nebūtų parodžiusi", tačiau būtų kainavę daugiau.

Nori konkrečios tvarkos

Vicemeras tikino, kad netrukus su šios apklausos rezultatais ketinama kreiptis į Seimą ir siūlyti parlamentarams iš naujo svarstytų Šilumos ūkio įstatymo pataisas, kurios, anot jo, įnešė pernelyg daug sumaišties.

"Švelniai tariant, Seimas nespėjo reikiamai įsigilinti į tai, ką jis priėmė. Šilumos ūkio įstatyme nebuvo išspręstas šilumos punktų nuosavybės klausimas. Energetikos ministerija siūlė gyventojams pirkti tuos punktus iš karto arba pirkti išsimokėtinai per penkerius metus. To gyventojai daryti nenori", – kalbėjo mero pavaduotojas R.Adomavičius.

Vicemeras aiškino iš apklausos supratęs, kad vilniečiai apskritai nelinkę rūpintis savo namuose esančiu turtu. Jie taip pat esą nenusiteikę rūpintis ir šilumos punktais – dėl šios priežasties esą būtų daug geriau, kad juos prižiūrėtų specialistai.

"Jūs pažiūrėkite, kiek anketų buvo išdalyta ir kiek žmonių atsakė. Tai va, 4 tūkst. žmonių ši tema yra svarbi, o kitiems greičiausiai nelabai", – kalbėjo politikas.

Punktų kratosi

Būsto rūmų prezidentas ir tarybos narys Juozas Antanaitis tvirtino, kad gyventojai bijo su šilumos punktų perėmimu ir priežiūra susijusių rūpesčių. Anot jo, gyventojai nenori ant savo pečių užsikrauti nuolat gendančios įrangos.

"Nenorime, kad punktai būtų išperkami. Geriau tiesiog sustiprinti jų kontrolę. Kam gyventojams rūpintis punktais, kurie dar ir nuolat genda? Ne tik kad pinigų nenori niekas mokėti, bet ir nenori dėl punktų kylančių rūpesčių užsikrauti ant savo pačių", – sakė J.Antanaitis.

Būtent dėl to J.Antanaitis mano, kad neturėtų būti kalbama apie galimybę punktus įsigyti už simbolinę 1 lito kainą.

"Jei taip bus ir toliau, netrukus susidarys tokia situacija, kaip turėjome vadinamąją Imbraso kuprą, o dabar turime "Sekmoko kuprą", – sakė tarybos narys.

Tiesa, R.Adomavičius jam prieštaravo sakydamas, kad punktus gyventojai galėtų ir išsipirkti, jei tik taip lieptų ministerija.

"Tikriausiai ir už šildymą niekas nenorėtų mokėti, bet reikia. Jei tikrai pasakytų, kad išsipirkti reikia, vadinasi, reikia. Tik negalima visko palikti tokioje ginčytinoje situacijoje, kokia yra dabar. Žmonės turi konkrečiai žinoti, ką jiems daryti", – sakė vicemeras.