Sostinės mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo gamyklą dešimt metų valdė įmonė „Energesman“. Tačiau, kilus vadinamajai šiukšlių krizei, jos valdymą teismo sprendimu perėmė Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Krizė kilo po pernai gamykloje įvykusio gaisro. Iki šiol gamyklos veikla nėra visiškai atkurta, o situacijos nepalengvino ir tai, kad Vilniaus kogeneracinė jėgainė sumažino atliekų deginimo apimtis. Pasak Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro, susikaupė didžiulės šiukšlių krūvos, todėl situacija tapo kritinė. „Energesman“ kaltinimus neigia.
„Krizės tikrai nebuvo, ji buvo dirbtinai sukelta. Aišku, labai lengva pasakyti, kad išsprendei krizę, kurią pats sukėlei, nes nei skaičiai, nei atliekų kiekiai nėra kuo nors neįprasti“, – tvirtino „Energesman“ vadovas Algirdas Blazgys.
Tačiau šiukšlių krizės istorijoje atsirado naujų įdomių detalių. Tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas paviešino informaciją, kad prieš pat krizę „Energesman“ akcininkai gavo netikėtą pasiūlymą parduoti įmonės akcijas konkuruojančiai grupei.
„Likus dviem dienoms iki šių viešų pareiškimų pradžios, pagrindinis „Energesman“ akcininkas ponas Jurėnas gavo konkurentų pasiūlymą. Jį perdavė žinomas politikas, susijęs su keliomis partijomis ir užėmęs aukščiausias pareigas valdžioje“, – pasakojo tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Viešai keliate naujų klausimų dėl atliekų krizės Vilniuje. Ką jums pavyko išsiaiškinti? Kas vyksta šioje atliekų krizėje ir ar tokia krizė apskritai yra?
– Tiesą sakant, geriausia faktus sudėlioti chronologiškai. Teko kalbėtis su nemažai šaltinių iš skirtingų pusių – Vilniaus meru, „Energesman“, privačių įmonių atstovais ir šaltiniais, kurių net neįvardysiu.
Chronologija yra labai paprasta. Man įdomu, kas vyko likus keliems mėnesiams iki krizės. Maždaug prieš tris mėnesius Andrius Janukonis – žmogus, kuris vilniečiams turėtų būti gerai žinomas iš buvusios „Rubicon“ ir „Icor“ grupių – pareiškė norą grįžti į atliekų tvarkymo verslą.
Žinau, kad prieš keturis mėnesius jis susitiko su Vilniaus meru ir apie tai užsiminė. Po trijų mėnesių pagrindiniam „Energesman“ akcininkui tarpininkas, žinomas politikas, kurio neįvardysiu, tačiau tai žmogus, užėmęs labai aukštas pareigas, perdavė su konkuruojančia įmone „Ecoservice“ susijusių asmenų pasiūlymą pirkti akcijas.
Kitaip tariant, turime vieną stambų verslininką, kuris nori ateiti į atliekų tvarkymo rinką, ir kitą konkurentą, kuris klausia, ar nenorima parduoti akcijų. Kai ponas Jurėnas nesutinka jų parduoti, po kelių dienų prasideda tai, ką dabar vadiname atliekų tvarkymo krize.
Ši krizė įdomi dar ir tuo, kad prasideda praėjus trims mėnesiams po to, kai panašiu metu sudaroma taikos sutartis. Vilniaus savivaldybė, Vilniaus meras ir Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras susitaria, kaip toliau veiks „Energesman“, kaip bus modernizuota sudegusi gamykla ir panašiai.
Tiesą sakant, kiek suprantu, šiuo metu nėra nei didelių gaisrų, nei labai didelės krizės, tačiau įmonė iš esmės sugriauta, jos valdymas perimtas. Tai šiek tiek primena reiderystę. Tokią praktiką matome Rusijoje.
Teko kalbėtis su meru. Jis sako, kad nebuvo kitos išeities, nes viskas buvo blogai. Esą pamatyta, kad įmonė pati nesusitvarkys, todėl nuspręsta, jog dabar savivaldybė tvarkysis pati.
– Tačiau čia konkuruoja du verslai. Suprantama, kad yra ir vieno, ir kito verslo interesų. Tuomet kyla klausimas, koks būtų Vilniaus miesto savivaldybės interesas sukelti atliekų krizę ir galbūt dėl to net pabranginti paslaugas gyventojams?
– Tai yra didžiausias klausimas. Šiuo metu privati bendrovė, kuriai tikrai nenoriu advokatauti, teigia toną atliekų sutvarkanti už 53 eurus. Atliekos atvežamos šiukšliavežėmis, o įmonė jas sutvarko už tokią kainą.
Kyla klausimas, ar šiuo metu kas nors galėtų atliekas tvarkyti pigiau. Kitose Lietuvos vietose kainos yra didesnės. Labai tikėtina, kad ir Vilnius mokės daugiau, net jeigu atliekas tvarkys pats.
Jeigu dar įtrauksime naujus rinkos dalyvius, reikės žiūrėti, kokie įkainiai bus sutarti. Šiuo metu galėtume paklausti Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro, kiek jis moka kitiems privatiems operatoriams už paslaugas, ir palyginti įkainius. Žurnalistai to klausė, tačiau buvo atsakyta labai abstrakčiai, nepateikiant skaičių.
Mano manymu, tai nėra kainos klausimas. Vilniečiai čia nieko nelaimi. Tiesą sakant, vargu ar ką nors laimi ir Vilniaus meras, nes tai dar vienas skandalas, kuriuo gali pasinaudoti opozicija.
Suprantu, kad laimi privatūs verslininkai – tie, kurie nori ateiti į šią rinką, arba tie, kurie joje jau veikia. Kadangi visa tai sutampa su mano minėtais įvykiais, gali kilti pagrįstų įtarimų, jog tiesiog dalyvaujama perskirstant rinką.
Kad įsivaizduotume mastą, man teko kalbėtis su „Energesman“ vadovais. Įmonės vertė šiuo metu turbūt siekia apie 12–14 mln. eurų. Galima įsivaizduoti, apie kokius pinigus ir finansinius srautus kalbame. Jeigu kainos dar padidėtų, be jokios abejonės, didėtų ir įmonės vertė bei jos rinkos dalis.
– Ar Vilniaus gyventojams galiausiai neteks iš savo kišenės sumokėti ir už teismus, ir už atliekų tvarkymą, kuris gali dar labiau pabrangti?
– Jeigu teismas pasakytų, kad egzistuoja privatinė teisė, sutartys turi būti gerbiamos ir jos nebuvo pažeistos, tai, be jokios abejonės, reikštų didžiulius nuostolius. Tokios patirties jau turime.
Galime prisiminti Artūro Zuoko laikus, tą patį A. Janukonį, „Rubicon“, „Icor“ ir, pavyzdžiui, „Dalkia“. Turėjome labai daug ir didelių teisinių ginčų dėl to, ar sutartys iš tiesų buvo nutrauktos sąžiningai.
Šiuo atveju mastas mažesnis, tačiau vis tiek kalbame apie labai didelius pinigus. Svarbiausia bus stebėti, kas nutiks toliau. Dabar Vilniaus meras sako, kad savivaldybė pati perims atliekų tvarkymą ir miestiečiams bus geriau. Tačiau klausimas, ar į atsiradusią laisvą vietą iš tiesų neateis naujas privatus verslas.
Neoficialiomis žiniomis, pasiūlymą perdavė buvęs Aplinkos ministerijos kancleris Povilas Poderskis. Jis šios informacijos nei patvirtino, nei paneigė.
„Kadangi iš esmės esu privatus asmuo, net jeigu ir būčiau su kuo nors susitikęs, neprivalau komentuoti kiekvieno idioto paistalų. Tuo labai džiaugiuosi“, – telefonu pareiškė buvęs Aplinkos ministerijos kancleris Povilas Poderskis.
Būta ar nebūta tokio pasiūlymo, tačiau „Energesman“ savininkų jis nesudomino.
„O paskui prasidėjo milžiniškos problemos“, – pažymėjo S. Malinauskas.
„Energesman“ vadovas S. Malinausko versiją patvirtino.
„Man žinoma, kad, likus dviem dienoms iki visko pradžios, įmonės akcininkams buvo pateiktas pasiūlymas parduoti visas UAB „Energesman“ akcijas. To pasiūlymo buvo atsisakyta. Mano žiniomis, pasiūlymas buvo gautas iš „Ecoservice“, – atskleidė A. Blazgys.
„Tai Andriaus Janukonio verslo grupė, buvusi ICOR grupė. Dabar tai yra „Ecoservice“ ir kitos susijusios įmonės, kurios iš esmės turi tiesioginės finansinės naudos“, – teigė S. Malinauskas.
Į tokius teiginius sureagavo ir „Ecoservice“.
„Norime pabrėžti, kad „Ecoservice“ pasiūlymo bendrovei „Energesman“ neteikė. „Ecoservice“ yra viena iš „Eco Baltia“ įmonių grupės patronuojamųjų bendrovių. Sprendimus dėl strateginės grupės plėtros priima „Eco Baltia“ įmonių grupė“, – rašoma bendrovės atsakyme.
Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro vadovo komentaro gauti nepavyko. Tačiau atsiųstame atsakyme raštu patvirtinta, kad viena iš „Energesman“ atliekų tvarkymą perėmusių įmonių yra UAB „Ecoservice“.
Darbus taip pat ėmėsi vykdyti UAB „Ekonovus“, o artimiausiu metu planuojama susitarti ir su UAB „Ekobazė“.
„Energesman“ atstovai tikina, kad įmonės nušalinimas siunčia labai blogą žinią visam Lietuvos verslui.
„Man nebuvo sudaryta galimybė prieiti nei prie asmeninio, nei prie įmonės turto, atlikti inventorizacijos ar ką nors kita padaryti. Jautiesi taip, lyg kas būtų atvažiavęs, pervažiavęs buldozeriu ir išvijęs. Jeigu taip galima pasielgti su bet kuriuo verslu, tai yra baisu“, – kalbėjo A. Blazgys.
Naujausi komentarai