Senajame Kariotiškių sąvartyne gyvenimas bėga sena vaga. „Svarbiausia kaip nors išgyventi šiandieną, o kas bus toliau – žiūrėsime“, – rūpesčiais dėl ateities stengiasi nekvaršinti galvos jo gyventojai.
Šiukšlės čia vis dar vežamos. Tiesa, kur kas mažiau, todėl ilgai miegoti sąvartyne dirbantys žmonės negali. Per dieną čia atvažiuoja vos penkios šešios šiukšlių vežimo mašinos. Seniau čia jos traukdavo kone kiaurą parą. „Žiopsosi – liksi be nieko, o valgyti juk visiems norisi“, – kalba žmonės, kasdien į sąvartyną skubantys tarsi į darbą. „Svarbiausia, kad supirkimo punktas vis dar dirba, kol jis yra, galime ieškoti. Kai uždarys, net kažką radę neturėsime, kur parduoti“, – aiškina ilgametis Kariotiškių sąvartyno gyventojas Michailas, kaip ir visi vietiniai, renkantis popierių, metalą ir stiklą.
Vasarą kai kurie iš jų bando įsidarbinti statybose, tiesa, dažniausiai ištveria neilgai. O žiemą, patį sunkiausią vietiniams metą, statybų darbai apmiršta, todėl dabar rasti kažką naudinga itin svarbu. Dieną spengiant daugiau nei dešimties laipsnių šaltukui žmonės kantriai rausiasi šiukšlėse, o naktį šildosi prie plytelių. „Naktį tikrai nesušąlame, dieną blogiau“, – tikina gyventojai. „Tuoj padegsime šitas, bus toks laužas, kad visiems šilta bus“, – juokiasi jie rodydami į milžinišką padangų krūvą.
Į sąvartyną atvedė meilė
Daugelis sąvartyno gyventojų savęs kažkur kitur jau nebeįsivaizduoja. Neskaičiuoja jie čia praleistų metų, surinkto uždarbio ar užgyvento turto. Nekuria geresnio gyvenimo planų. Tai ne jiems – šventai įsitikinę šiukšlyno gyventojai. Tik viena moteris nudelbusi akis kukliai užsimena galbūt bandysianti ieškoti darbo. „Na ir kas tave ims, pasižiūrėk į save, kam tu tokia reikalinga“, – vien kalbos apie kabinimąsi į gyvenimą sukelia jos likimo draugams ironišką juoką.
Nors ir sugėdinta draugų, pašnibždomis moteris prisipažįsta seniau dirbusi normalų darbą, turėjusi gražią šeimą. Deja, jos dukra ir sūnus liko augti su rūpestinga močiute, nes mamą į sąvartyną atvedė meilė. „Viskas per tuos vyrus“, – šniurkščioja ji, tačiau į tokį gyvenimą ją atvedusio vyro palikti nesiruošia. „Ar jūs paliktumėte vyrą, jei jį ištiktų nelaimė?“ – klausia rodydama į netoli šiukšlėse besikapstantį gyvenimo draugą.
Jei vis dėlto ryžtųsi jį palikti – galbūt ir geresnio gyvenimo viltis atsirastų. „Dukra dirba kažką su kompiuteriais, prasigyvenusi, sukūrusi šeimą, siūlė ne kartą man padėti“, – prisipažino moteris, tačiau pagalbos, bent kol kas, ji atsisako. Nenori vaikams būti našta ar daryti gėdos. „Aš jau kaip nors, svarbiausia, kad jai būtų gerai, nenoriu gadinti dukrai gyvenimo“, – postringauja. Net ir ilgi metai sąvartyne motiniškų jausmų neužgniaužė – moteris kasdien galvoja apie vaikus, bet supranta, kad šiems be jos bus geriau, todėl ir pati vaikų nelanko, ir jiems neleidžia.
Išsigelbėjimas – humoras
Tačiau ilgai graudintis šiukšlyno gyventojai nelinkę. „Gyvenimas toks“ – turbūt dažniausiai čia skambanti frazė. Pilką kasdienybę vienas kitam jie praskaidrina juokaudami. „Atspėk mįslę: paukštis, kuris labai plaukioti mėgsta, o skraidyti niekaip neišmoksta“, – pripuola vyras ir juokdamasis rodo į pro šalį einantį kolegą, visų pravardžiuojamą Pingvinu. Pravardės čia – įprastas dalykas. „Mane visi vadina Aborigenu, o koks tikras vardas – net nežino. Ir nereikia“, – tvirtina jis ir supažindina su šalia stovinčiais Gena ir Pulkininku.
Draugams gardžiai juokiantis jis puola fantazuoti, kaip eitų tarnauti į Prancūzijos gvardiją, jei tik būtų jaunesnis, o dabar turbūt teks keliauti į vienuolyną. Prie vyro juokelių prisijungia ir kiti, jie kone rungiasi, kurio fantazija lakesnė. „Va taip draugiškai mes čia gyvename“, – tikina jie ir neigia gandus, kad dėl geresnio laimikio sąvartyne vyksta kovos. Kaip yra iš tikrųjų, ko gero, nevietiniams niekada nepavyks sužinoti.
Prierašai – 3959. Naujų šiukšlių mažėjant, visiems tenka ieškoti vienoje vietoje.
3967. Pririnkęs pilną maišą, gyventojas keliauja atiduoti dienos laimikio į supirkimo punktą.
0166. Sąvartynas neįsivaizduojamas be lakstančių šunų.
Kazokiškių ir Kariotiškių sąvartynai
Senasis Kariotiškių sąvartynas yra 27 km į vakarus nuo Vilniaus, Trakų rajone.
2007 m. pabaigoje atidarytas naujasis Kazokiškių sąvartynas įrengtas Elektrėnų savivaldybėje, 9 km nuo Kernavės.
Pirmosios šiukšlės į Kazokiškių sąvartyną atvežtos 2007 m. spalį. Nuo gruodžio 27 d. oficialiai nebeveikia nebetinkamas naudoti Kariotiškių sąvartynas.
Pagal įsipareigojimus Europos Sąjungai (ES), iki 2008 m. Vilniaus apskrityje turėjo būti panaikinti visi 125 veikiantys šiukšlynai ir sąvartynai, ir likti tik vienas.
Kazokiškių sąvartyną sudarys šešios sekcijos. Pirmoji bus 8,8 ha ploto. Ją numatoma naudoti maždaug 5,5 metų. Vėliau, pradedant 2013 m., nuosekliai bus įrengiamos ir pradedamos eksploatuoti kitos sąvartyno sekcijos.
Kazokiškių sąvartyne įrengta apsauga nuo nepageidaujamų lankytojų, dujų surinkimo sistema, iš kurios bus gaminama elektros energija, įrengtas nelaidus sąvartyno dugnas. Žadama, kad aplink jį bus nuolat stebima požeminio ir paviršinio vandens, oro kokybė.
Iki 2009 m. Kazokiškių sąvartyne, užimančiame 27,1 ha, planuojama pašalinti 318,8 tūkst. tonų atliekų per metus, per 20 metų – 6797 tūkst. tonų atliekų.
Naujausi komentarai