Kaip „Delfi“ pasakojo likti anonimu pageidavęs vyras, istorija prasidėjo 2025 m. rugsėjo 30 d. 9.58 val. praleistu skambučiu iš nežinomo numerio.
„Dirbau, todėl neturėjau galimybės atsiliepti. Po to, tą pačią dieną 10.01 val., gavau SMS žinutę“, – prisiminė jis.
Žinutėje (žr. 1 pav.) buvo paminėta, kad vyras neatsiliepė į skambutį, ir nurodyta, kad yra kviečiamas atvykti pasikalbėti.
„Žinute (žr. 2 pav.) atsakiau, kad toks būdas įpareigoti mane atvykti nėra tinkamas. Paprašiau pateikti dokumentus, kuriuose būtų nurodyta, dėl ko esu kviečiamas, kas pateikė skundą ir pan.“ – teigė tėvas.
Gavo registruotą laišką be atsakymų
Po kelių dienų, 2025 m. spalio 3 d., vyras gavo registruotą laišką (žr. 3 pav.).
„Jame buvo tik nurodymas atvykti pasikalbėti ir pasiūlymas susitarti dėl kito laiko, jeigu nurodytas laikas man netinkamas. Tačiau atsakymų į klausimus laiške nebuvo“, – pakomentavo vyras.
Tą pačią dieną vyras išsiuntė el. laišką vaiko teisių specialistei, kuriame patvirtino, kad jos laišką gavo, ir dar kartą paprašė atsakymų į pateiktus klausimus (žr. 4 pav.).
„Nurodžiau, kad dirbu ir galiu dalyvauti tik nuotoliniame pokalbyje“, – sakė jis.
2025 m. spalio 6 d. jis gavo atsakymą, informuojantį apie gautą skundą: laiške buvo rašoma, kad su juo buvo bandyta susisiekti, bet jis, esą, išreiškė nesutikimą (žr. 5 pav.).
„Nors niekur nesutikimo neišreiškiau – tik prašiau informacijos, kurią turiu teisę gauti prieš pokalbį. Vietoj atsakymų specialistė vėl siūlė įvairius pokalbio būdus“, – teigė keistoje situacijoje atsidūręs tėvas.
Vyras dar kartą parašė, kad pokalbis galėtų vykti tik tuo atveju, jeigu jis gautų prašomą informaciją (žr. 6 pav.).
Tarnybos išvada: nebendradarbiavo
2025 m. spalio 9 d. su tarnyba susirašinėjęs pilietis gavo įstaigos išvadas, esą, jis atsisakė bendradarbiauti. „Delfi“ laišką su išvadomis matė, tačiau neviešina, kad nepažeistų vaiko interesų.
„Valdžia deklaruoja, kad gyvename teisinėje valstybėje, kur garantuojama asmens teisė į gynybą, bet Kauno miesto vaiko teisių apsaugos tarnybai, regis, tai negalioja“, – piktinosi tėvas.
Tai – nepagarba žmogui, parodymas, kad darbuotoja yra viršesnė už pilietį.
Vyro teigimu, tarnyba, neatskleidusi kaltinimų turinio ir nesudariusi galimybės pasiaiškinti, padarė vienašališkas ir, jo manymu, nepagrįstas išvadas.
„Kyla klausimas, ar šiai institucijai negalioja teisės aktai, ar tai kompetencijos stoka? Tai – nepagarba žmogui, parodymas, kad darbuotoja yra viršesnė už pilietį. Tikiu, kad mano atvejis nėra vienintelis. Galbūt šios istorijos paviešinimas bus pamoka, kad su žmonėmis reikia elgtis žmoniškai“, – sakė vyras.
Stengėsi apsaugoti vaiką
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Metodinės pagalbos, nacionalinio ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Evelina Firaitė-Ryliškienė komentavo, jog tarnyba dėkinga tėvams, kurie bendradarbiauja ir prioritetu laiko vaiko saugumą.
„Bendradarbiaujant pavyksta greičiau rasti vaikui geriausius sprendimus. Tačiau natūralu, kad aiškinantis jautrias istorijas kyla iššūkių. Su jais, ko gero, susidurta ir šiuo atveju“, – sakė ji.
Pašnekovė apgailestavo dėl to, kad žmogus galėjo patirti neigiamų emocijų ar kad trūko aiškumo, ir paminėjo, kad tam tikros informacijos iki pokalbio su vaiku gali būti nesuteikiama, jeigu tai būtina dėl vaiko interesų.
Pasak E. Firaitės-Ryliškienės, vaiko teisių gynėjai reaguoja į pranešimus apie galimai nesaugią vaiko gyvenamąją aplinką.
„Aiškindamiesi situaciją, bendraujame su tėvais, išklausome vaiko nuomonę, vertiname jo padėtį šeimoje. Sudėtingiausia, kai vaikas nukenčia dėl tėvų tarpusavio konfliktų – turtinių, auklėjimo ar bendravimo nesutarimų“, – pabrėžė ji.
Tarnybos atstovė priminė, kad kiekvienas žmogus gali kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, jei mano, kad darbuotojas pasielgė netinkamai.
„Mums svarbu, kad žmonės kreiptųsi ir dalintųsi pastabomis – tai padeda tobulėti. Siekiame būti profesionalūs, atsakingi ir patikimi vaiko teisių gynėjai“, – sakė E. Firaitė-Ryliškienė.
Kur kreiptis pagalbos
Kilus klausimų, anot vedėjos, galima žiūrėti „Vaiko teisių TV“, konsultuotis su specialistais nemokamu numeriu 0 800 10 800 arba rašyti per svetainę vaikoteises.lrv.lt. Apie vaiko teisių pažeidimus galima pranešti artimiausiame skyriuje, internetu arba skambinant 112.
(be temos)
(be temos)
(be temos)