„Poreikis buvo apskaičiuotas, kad galėtume įrengti 55 blokavimo punktus žiūrint į rytinę miesto teritoriją. Žinant specifiką, kad viename kelyje galėtų būti apie tris blokavimo postus“, – trečiadienį surengtame parko pristatyme kalbėjo V. Benkunskas.

„Tai nepadėtų galbūt visiškai sustabdyti priešo, bet pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad esant poreikiui mes, gavę karinį nurodymą, galėtume padėti kariuomenei sustabdyti priešo fizinę invaziją“, – pažymėjo jis.

Mero pateiktais duomenimis, parkas savivaldybei kainavo 760 tūkst. eurų, jis susideda iš trijų dalių: drakono dantų, kelio ežių ir blokadai skirtų betoninių blokų.

„Šiandien iš esmės turime įsigiję visiškai paruoštą kontrmobilumo parką, kuris mums leistų blokuoti, dirbant su kariuomene ir visa krašto gynybos institucijomis, (...) rytinę visą pusę, miestą stengiantis apsaugoti nuo priešo fizinės invazijos“, – sakė V. Benkunskas.

Kaip teigė V. Benkunskas, įrengti parką sumanyta patarus į Vilnių panašaus dydžio ir padėties Charkivo miesto merui.

Pasak Vilniaus vadovo, kontrmobilumo priemonės bus saugomos dviejose vietose – bendrovės „Grinda“ teritorijose Vilkpėdėje, kur trečiadienį vyko pristatymas, ir Naujoje Vilnioje.

Priemones miestas ketina išbandyti per karines pratybas.

„Pirminis pasibandymas bus turbūt rudenį, kai kariuomenė organizuos dideles pratybas, tai galėsime pažiūrėti savo mobilumus, kaip greitai mes juos galime nugabenti, įvykdyti kariuomenės pavedimus, dislokuoti“, – sakė V. Benkunskas.

Jo teigimu, nors Vilniaus miesto savivaldybė formaliai nėra pasienio savivaldybe, tačiau poreikis turėti tokį parką „yra reikšmingas“, tai miestui patvirtino nacionalinės institucijos.

Parkas įkurtas miesto iniciatyva ir Vilniaus gynybos politikos plano dalis. „Vilniaus skydas“ suderintas su Krašto apsaugos ministerija, tačiau jo nėra Vyriausybės kontrmobilumo parkų sąraše.

Nacionaliniu mastu Lietuvoje planuojama iš viso įrengti iki pusšimčio kontrmobilumo parkų.

Netoli sienų su Rusija ir Baltarusija steigiamuose nacionaliniuose parkuose saugomi „drakono dantys“, surenkami „ežiai“, „ispaniški arkliai“, betoninės kelio užtvaros, pjaunanti viela, kelio blokai, jūriniai konteineriai.

Kaip skelbė BNS, plečiant esamą šalies karinio kontrmobilumo arsenalą, per ateinančius dešimt metų kontrmobilumo priemonėms Lietuva ketina skirti apie 1,1 mlrd. eurų.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Viceministras: priešo judėjimo stabdymui ruošiama bent vienuolika tiltų

Galimam priešo judėjimo stabdymui ruošiama mažiausiai 11 tiltų, dviejuose iš jų jau įrengtos neutralizavimo priemonės, sako krašto apsaugos ministerijos viceministras Karolis Aleksa.

„Mes kalbame bent apie 11 tiltų, prietilčių. Su dviem tiltais yra susitvarkyta, tos priemonės įrengtos dėl jų neutralizavimo, jeigu reikės tai padaryti“, – trečiadienį surengtame „Vilniaus skydo“ kontrmobilumo priemonių parko pristatyme kalbėjo viceministras.

„Taip pat vyksta darbas toliau ties likusiais tiltais. Nenoriu geografinių vietovių vardyti ir man atrodo nereikia priešui atskleisti visos tos informacijos, kuri būtų jam naudinga“, – pažymėjo K. Aleksa.

Praėjusių metų rugsėjo pradžioje Panemunės pasienio kontrolės punkte Pagėgiuose įtvirtinimai pastatyti ant Panemunės (Karalienės Luizės) tilto. Vėliau spalį gynybiniai įtvirtinimai pastatyti ir ant Panemunės–Tilžės aplinkkelio tilto per Nemuną, vedančio į Kaliningrado sritį.

Kaip rašė BNS, buvusi centro dešinės Vyriausybė buvo nutarusi Lietuvoje įsteigti 27 kontrmobilumo inžinerinių priemonių parkus. Gegužę naujoji centro kairės Vyriausybė pranešė planuojanti padvigubinti tokių parkų skaičių.

„Mes ne tik tęsiame darbus, tačiau taipogi ir plečiame. Ir čia svarbūs akcentai yra tai, kad mes kalbame dabar ne tik apie 27 inžinierių priemonių parkus visoj Lietuvoje, tačiau ir 50“, – sakė K. Aleksa.

„Yra tikslas, kad kitais metais tie parkai būtų įrengti. Tiek kalbant apie civilines teritorijas, tiek apie karines teritorijas“, – teigė jis.

Viceministro teigimu, pirmiausia siekiama parengti teritorijas kontrmobilumo parkams, kad vos tik gavus priemones jas būtų galima gabenti į numatytas vietas.

„Yra galimybės labai didžiulės užpildyt (kontrmobilumo parkus – BNS), bet užpildai, kiek tuo metu turi pinigų. Tai mūsų tikslas, kad (...) jose vis tiek būtų tas pradinis komplektas priemonių, bet po to, kad būtų galima jas plėsti kuo greičiau“, – BNS sakė K. Aleksa.

Anot K. Aleksos, didžioji dalis lėšų bus skirta iki 2030 metų.

„Didžioji, nemaža dalis to finansavimo bus skirta iki 2030 metų, kada mes siekiame ir sukurti diviziją, ir įgyvendinti kitus svarbius projektus, kaip Vokietijos brigada“, – žurnalistams sakė viceministras.

Viceministras: Rusijos sukeliamų GPS signalų trikdžių mastas plečiasi

Krašto apsaugos (KAM) viceministras K. Aleksa sako, jog Rusijos sukeliamų GPS signalų trikdžių mastas plečiasi.

„Mes matome aktyvią veiklą, kuri jau tęsiasi kurį laiką iš Rusijos pusės. (...). Klausimas yra tik poveikio mastas. Ir atrodo, kad tas mastas plečiasi ir dėl to tikrai svarbu reaguoti ir žiūrėti, imtis prevencinių priemonių, kurios leistų užkirsti kelią įvairiems incidentams, kurie būtų tikrai nepageidaujami“, – žurnalistams trečiadienį kalbėjo viceministras.

Pasak K. Aleksos, dėl dažnėjančių trikdžių galima ieškoti įvairių priežasčių, bet jos, be kita ko, siejasi ir su Lietuvos veikla, stiprinant gynybą, su Rusijos invazija Ukrainoje.

„Mes matome, kad tikrai nepatinka tai, ką mes darome, stipriname gynybą, ir ką ukrainiečiai daro, ir Rusija imasi irgi tam tikrų veiksmų siųsdama signalus. Ir čia tikrai labai tada svarbu atskirti, ar tai yra tokie rutininiai (signalai – BNS), ar čia jau tikrai yra tam tikri piktybiniai. Tai akivaizdu, kad tai yra arčiau piktybinių ir tai tikrai turi potencialą nešti didelę žalą“, – sakė jis.

Tuo metu prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius anksčiau teigė, kad orlaivių skrydžius pastaraisiais mėnesiais apsunkinę GPS signalų trikdžiai yra susiję su Rusijos veikla ginantis prieš Ukrainos atsakomuosius smūgius į Rusijos teritorijoje esančius objektus, tačiau nėra specialiai nukreipti prieš Lietuvą.

Anot viceministro, su šia problema susiduria ir kitos regiono šalys.

Kaip skelbė BNS, trylika Europos Sąjungos šalių paragino Europos Komisiją imtis veiksmų dėl Pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) ryšio trikdžių Bendrijos šalyse.

Kaip antradienį pranešė Susisiekimo ministerija, laiške Komisijai pažymima, kad GNSS signalų trikdžiai nėra atsitiktiniai incidentai, o sistemingi, pasikartojantys ir tyčiniai Rusijos ir Baltarusijos režimų veiksmai, kuriais siekiama sutrikdyti stabilų regiono infrastruktūros, ypač susisiekimo, funkcionavimą.

„Oro navigacijos“ duomenimis, sausį fiksuota iki 400 pranešimų apie GPS ryšio trikdžius – tai yra dešimt kartų daugiau nei 2024-ųjų pirmą mėnesį, tuo metu kovą jų nustatyta mažiau.