Tokiam sprendimui trečiadienį pritarė Vilniaus miesto savivaldybės taryba: už balsavo 32, prieš – septyni, susilaikė – šeši tarybos nariai.

„Dalis žmonių Vilniuje kasdien būna, čia dirba, nemaža dalis jų čia gyvena, tačiau savo gyvenamosios vietos nėra deklaravę. Tai reiškia, kad Vilnius praranda lėšas, jų sumokėtus mokesčius, kurie galėtų atitekti miesto infrastruktūrai kurti, geresnėms paslaugoms teikti“, – posėdžio metu sakė Vilniaus miesto savivaldybės Finansų skyriaus vedėjas Julius Lukošius.

Savivaldybės duomenimis, vidutiniškai vienas vilnietis miesto biudžetą papildo 1145,5 euro per metus.

Po vienų metų Vilniuje gyvenamą vietą deklaravusiam žmogui bus skiriama išmoka, sudaranti 50 proc. per pirmuosius metus sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM), bet ne daugiau nei 500 eurų. Po dviejų – papildoma išmoka, sudaranti 50 proc. per antruosius metus sumokėto GPM, taip pat iki 500 eurų.

Dovanojamą „vilniečio startinį rinkinį“ sudarys dešimt vienkartinių 60 minučių trukmės Vilniaus viešojo transporto bilietų ir vienas kelionės bilietas sostinės elektriniu laivu, du kvietimai į kino centrą „Skalvija“ bei kvietimas į Lazdynų baseiną.

Ši iniciatyva startuos penktadienį, rugsėjo 26 dieną.

Anot savivaldybės, iniciatyva siekiama Vilniuje gyvenančius žmones paskatinti oficialiai registruotis mieste, užtikrinant tikslesnį sostinės plėtros planavimą, efektyvesnį paslaugų teikimą ir racionalų biudžeto lėšų paskirstymą.

„Išmoka yra suteikiama asmenims, deklaravusiems gyvenamąją vietą Vilniaus miesto savivaldybėje, kurie iki gyvenamosios vietos deklaravimo dienos nebuvo deklaravę gyvenamosios vietos savivaldybėje ne trumpiau nei dvejus metus“, – nurodoma tvarkos apraše.

Remiantis Valstybinės ligonių kasos duomenimis, prie Vilniaus pirminės sveikatos priežiūros įstaigų prisirašę 736 tūkst. gyventojų, tačiau savo gyvenamąją vietą mieste oficialiai yra deklaravę 632 tūkst. žmonių.

Taip pat sostinėje mokosi beveik 50 tūkst. studentų, iš jų daugiau nei 30 tūkst. nėra deklaravę gyvenamosios vietos Vilniuje.