Trečiadienį sostinės savivaldybės taryba pritarė, kad nebeliktų atminimo lentų lietuvių ir rusų kalbomis, skirtų rašytojui ir sovietų veikėjui Liudui Girai, rusų rašytojui Fiodorui Dostojevskiui, carinės Rusijos ministrui pirmininkui Piotrui Stolypinui ir žurnalistui Konstantinui Vorobjovui.

Už tai balsavo 26 tarybos nariai, nė vienas nebuvo prieš, aštuoni susilaikė.

„Laisvės ir teisingumo“ frakcijos narys Gintautas Babravičius stebėjosi, kad į šį sąrašą pateko ir P. Stolypino atminimo lenta.

„Natūralu, kad reikia apsivalyti nuo dvikalbės sovietinės praeities, dėl to nėra jokių abejonių, tik yra rizikos, kad su vandeniu galima ir kūdikį išplauti“, – teigė jis.

Tarybos narys pabrėžė, kad Rusijos imperijos politinis veikėjas P. Stolypinas susijęs su Vilniumi, čia gyveno, buvo demokratinių reformų autorius, nužudytas teroro akto metu.

G. Babravičius nuogąstavo, kad valantis nuo sovietinio palikimo, „gali kilti pagunda revizuoti ir perrašyti Vilniaus istoriją“, o tai padarytų daugiau žalos negu duotų naudos.

Juoba, kad P. Stolypinui skirta atminimo lenta įrengta 2009 metais, jos autorius – skulptorius Kęstutis Musteikis.

Konservatorius Remigijus Černius tvirtino, kad Vilniuje neturėtų būti vietos carinės Rusijos imperijos veikėjams.

Savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkės konservatorės Kamilės Gogelienės teigimu, komisija peržiūrėjo ir įvertino visus sostinėje esančius atminimo ženklus rusų kalba.

„Iš esmės šitas sprendimas apima visas lentas rusų kalba, esančias Vilniuje, ir šiaip aš vadinčiau, kad šitas sprendimas yra turbūt galutinis jau apimantis Vilniaus viešųjų erdvių desovietizaciją“, – sakė ji.

Pasak K. Gogelienės, dar dėl penkių–šešių atminimo lentų, kurios turėtų būti pakeistos į tipines, tariamasi su specialistais.

Pagal tarybos sprendimą, L. Girai skirtų atminimo lentų neliks Vilniaus ir Maloniojoje gatvėse.

Desovietizacijos komisija yra pripažinusi, kad L. Gira kolaboravo su okupaciniu režimu, 1940 metais kaip Liaudies Seimo delegatas vyko į Maskvą su prašymu priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą.

Atminimo lenta rusų F. Dostojevskiui bus nukabinta nuo Didžiojoje gatvėje esančio pastato, kur rašytojas su žmona buvo apsistojęs viešbutyje XIX amžiaus antroje pusėje.

Lentos žinomam carinės Rusijos politiniam veikėjui P. Stolypinui neliks Šv. Stepono gatvėje. Ji pakabinta 2009 metais, dalyvaujant P. Stolypino vaikaičiui Nikolajui Slučevskiui. P. Stolypinas 1876–1892 metais gyveno Vilniuje, čia mokėsi berniukų gimnazijoje.

Verkių gatvėje nutarta nukabinti atminimo lentą buvusiam dienraščio „Sovetskaja Litva“ literatūros ir meno skyriaus vedėjui, rašytojui K. Vorobjovui.

Bus įrengta atminimo lenta politinei kalinei J. Bieliauskienei

Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį davė leidimą įrengti atminimo lentą politinei kalinei Jadvygai Bieliauskienei.

Savivaldybė apmokės lentos projektą, ji bus pakabinta ant pastato Antakalnio gatvės 43 namo.

Lentoje bus nurodyta, kad „šiame name gyveno Jadvyga Bieliauskienė (1929–2009) – pasipriešinimo sovietų okupacijai dalyvė, kovotoja už tikėjimo laisvę, politinė kalinė“.

J. Bieliauskienė – žinoma Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėja.

Į šią veiklą moteris įsitraukė dar 1947 metais, tuomet ji įstojo į nelegalią Kretingos gimnazistų ateitininkų organizaciją, netrukus prisidėjo prie partizanų, platino jų spaudą.

1948 metais J. Bieliauskienė buvo suimta, iki 1956 metų rugpjūčio kalinta Rusijoje, Komijos respublikoje.

Grįžusi į Lietuvą ji vėl įsitraukė į jaunimo tautinę religinę veiklą, teikė informaciją Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikai, 1982 metais vėl buvo suimta, ketverius metus kalinta Mordovijoje. Grįžusi į Lietuvą J. Bieliauskienė su kitais 1988 metais įkūrė Politinių kalinių ir tremtinių globos grupę, 1991 metais – Sausio tryliktosios broliją, buvo jos vadovė.

J. Bieliauskienė buvo apdovanota Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi, Sausio 13-osios atminimo medaliu, Lietuvos nepriklausomybės medaliu.