Transporto srautų problemas Kaune gvildenantys specialistai svarsto ir sunkiai įsivaizduojamas vizijas, tačiau realiausiu projektu laiko Kėdainių tiltą.

Tunelis po upėmis

Birštono ir Jonavos gatves jungiantis tunelis po Žaliuoju kalnu? Dar ilgesnis požeminis pravažiavimo kelias: kertantis Nemuną ir Nerį, nuo Aleksote esančios Veiverių gatvės ir Europos prospekto sankryžos iki Karaliaus Mindaugo prospekto atkarpos ties Nemuno gatve ir nuo čia vėl po žeme į Vilijampolę, ties Varnių ir Panerių gatvių sankirta. Pastarasis variantas kol kas labiau panašus į utopiją, nes vienas pastatyti kilometrą tokio tunelio kainuotų apie 400 mln. litų. Tuo tarpu galimybė plačiu požeminiu keliu sujungti skirtingas Žaliakalnio puses išlieka gana reali.

"Ilgasis tunelio variantas veikiausiai apsimokėtų tuomet, jei Kaune gyventų bent per tris milijonus, – vizijomis dalijosi Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas Saulius Lukošius ir pristatė savo atliktą tyrimą apie miesto transporto eismo organizavimo strategiją. – Nemanau, kad tunelis tarp Vilijampolės ir Karaliaus Mindaugo prospekto yra neįmanomas, tačiau tai negali būti vienintelė jungtis tarp šiųdviejų miesto dalių, neturinti jokių alternatyvų. Tai leistų Šauklių gatvę grąžinti į buvusį istorinį jos plotį."

Trūksta vieno apvažiavimo

"Lyginant su Vilniumi ar kitais miestais, Kauno mieste susisiekimo sistema yra išplėtota tikrai neblogai. Turime du iš trijų reikalingų apvažiavimo kelių – trūksta pietrytinės dalies per Petrašiūnus. Mieste pagal Bendrąjį planą yra penkios prioritetinės trasos, kurioms kai kur trūksta tik tam tikrų sektorių", – aiškino S.Lukošius.

Detaliau aiškindamas pietrytinės apvažiavimo dalies niuansus, S.Lukošius prisiminė, kad buvo svarstoma apie tiltą virš Kauno hidroelektrinės užtvankos ir ten esančios gatvės. Tačiau šio varianto atsisakyta. Dabar mintyse – statyti tiltą už trijų šimtų metrų nuo užtvankos. Taip pat neužmiršti senieji projektai, kuriuose numatytas apvažiavimo kelias su atskiru viaduku šalia Amalių.

Dar prieš du dešimtmečius buvo kalbama apie kelią greta ten einančių geležinkelio bėgių, bet tuomet šiam sprendimui pasipriešino žalieji, kurie teigė, kad tam prireiktų iškirsti pernelyg daug medžių. S.Lukošius įsitikinęs, kad žala gamtai nebūtų didelė, o nauda transporto eismui išties didelė, nes nuo HES-o važiuojantys automobiliai pro Pažaislio šilą pasiektų Ateities plentą, visai netoli greitkelio į Vilnių.

Siūlo gražesnį tiltą

Kita miesto transportui itin opia problema pašnekovas įvardijo centrinės miesto dalies, o ypač Senamiesčio susisiekimo sistemą. Anot S.Lukošiaus, istoriškai taip susiklostė gatvių infrastruktūra, kad viena pagrindinių miesto gatvių – Savanorių prospektas – "smeigia" tiesiai į miesto širdį, o Senamiestį kerta nuolat didžiuliu automobilių srautu pasižyminti Birštono gatvė. Dėl to privalu nuo minėtų Centro dalių nukreipti bent tranzitinį transportą.

Padėtis pasikeistų pastačius Kėdainių tiltą, sujungsiantį Brastos ir Marvelės gatves. Galimybių studija parengta prieš kelerius metus, o šiuo metu vangokai derinamas detalusis planas. Preliminari tilto statybų pradžia – 2013 metai, bet dabartinis ekonominis sunkmetis planus gali stumtelėti kelerius metus į priekį.

2007 m. apskaičiuota tilto kaina svyruoja nuo 102 iki 162 mln. litų. S.Lukošius siūlytų statyti ne paprastą atraminį tiltą, kokių Kaunas ir taip turi daug, o modernesnį ir išvaizdesnį vantinės ar kabančios konstrukcijos.

"Apie šį tiltą su visuomene reikia dabar pradėti kalbėtis, kad vėliau neatsirastų gyventojų, kurie ten būtų pasodinę itin brangų medelį, įkalę išskirtinės vertės kuolą ar dar kokia prosenelių dvasia nepradėtų klajoti", – ironizuodamas perspėjo Eismo saugumo komisijos pirmininkas Vytas Bancevičius.

Įžvelgia vietą turistams

Kad Kėdainių tiltas normaliai funkcionuotų, teks platesniu keliu sujungti Varnių gatvę su Raudondvario plentu ties "Kauno energija" ir praplatinti minėtą vadinamąjį Milikonių kalną – Žemaičių plento įkalnę, kad automobilių eismas juo vyktų keturiomis eilėmis.

"Tuomet būtų išspręstas klausimas dėl eismo Senamiestyje. Transporto srauto apkrovos ten būtų kur kas mažesnės nei dabar, – dėstė ilgametis miesto projektavimo specialistas. – Be šių magistralinių gatvių, yra dar papildomų "komforto" priemonių. Viena tokių galėtų būti tiltas ties Birštono gatve, vedantis į kitą Nemuno pusę ir pasiekiantis Veiverių plentą."

Pastarasis objektas kol kas egzistuoja tik specialistų vizijose, tačiau S.Lukošius įsitikinęs, kad toks tiltas reikalingas: "Tik pagalvokite, kaip atsilaisvintų senasis Aleksoto tiltas. Jis taptų kur kas mielesnis pėstiesiems ir dviratininkams. Nusidriektų puiki turistinė trasa nuo Kauno senamiesčio iki pat Aleksoto funikulieriaus. Toliau esantys pievomis užžėlę laisvi aerodromo plotai už S.Dariaus ir S.Girėno gatvės taip pat galėtų būti turistų traukos centru."

Griauti dar nepuola

Dar vienas rekonstrukcijos reikalaujantis karštasis taškas – Šauklių gatvės žiedinė sankryža. Transporto ir kelių tyrimo instituto specialistai atliko išsamią galimybių studiją ir pateikė keliolika variantų, kaip būtų galima pagreitinti eismą joje. Buvusį batų fabriką "Lituanica" įsigijusių verslininkų iniciatyva atliktas tyrimas parodė, kad variantų yra įvairių. Pavyzdžiui, galima nauja jungtis po P.Vileišio tiltu, vedanti iš Jonavos gatvės į Senamiestį. Taip galima įrengti kelių lygių sankryžą su viadukais arba naujovišką pynės formos žiedinę sankryžą.

Panašu, kad iniciatyvą parodžiusiems naujiesiems "Lituanicos" komplekso šeimininkams kaimynystėje praverstų ne tik kokybiškas transporto mazgas, bet ir atliekamas papildomas žemės lopinėlis.

S.Lukošius neabejoja, kad, sujungus Brastos gatvės ir Raudondvario plento sankirtą su Karaliaus Mindaugo prospektu ties Nemuno gatve, o nuo čia nutiesus magistralę į Veiverių gatvės ir Europos prospekto sankryžą, tokia arterija miestui itin praverstų.

"Pirmiausia reikia atlikti tyrimą, Senamiesčio ir gretimų teritorijų transportinio aptarnavimo schemos studiją. Tai atsieitų ne tiek mažai, bet esu tikras, kad tam tikros verslo struktūros noriai prisidėtų prie šio projekto rengimo. Pasiskaičiavę sąmatas bent žinotume, kiek galime sau leisti. Šiuo metu neįsisavinama didelė dalis Europos Sąjungos teikiamų lėšų, tad mes, kauniečiai, galime parodyti didesnę iniciatyvą", – kalbėjo S.Lukošius.

Imantis tokių grandiozinių projektų, neišvengiamai prireiktų vienur ar kitur pašalinti kliūtis – gyvenamuosius namus. Viena tokių vietų – Linkuvos gatvė. S.Lukošius įsitikinęs, kad miesto savivaldybė turi pakankamai patrauklių vietovių, kuriose pastatytus būstus galėtų pasiūlyti vilijampoliečiams ar kitiems keliams tiesti reikalingų vietovių gyventojams: "Nesupraskite manęs klaidingai. Mes tikrai dar nesirengiame nieko griauti, o tik samprotaujame, svarstome įvairias galimybes, jokie sprendimai dar nepriimti ir trasa nesuprojektuota. Čia netgi ne artimiausių metų, o galbūt dešimtmečio planai. Kalbant apie Varnių gatvės tęsinį pro Linkuvos gatvę, veikiausiai ieškotume tam tinkamų plotų aplink Veterinarijos akademiją, bet tiksliai dar nėra žinoma, kurie konkretūs būstai kliudytų. Reikia viską padaryti labai protingai."

Ryto pikas Kaune

"Kauno dienos" žurnalistai penktadienį anksti ryte išbandė specialistų paminėtus maršrutus. Važiuodami rytinio miesto gatvėmis pro Vilijampolę ir Senamiestį, ieškojome didžiųjų spūsčių. Neprireikė nė pusvalandžio, kad įsitikintum, jog išties viena ryškiausių transporto piktžaizdžių susidaro ties P.Vileišio tiltu iš Vilijampolės pusės ir kitame Neries krante, ties Jonavos gatvės pradžia.

Tačiau nė vienoje spūstyje sustoję automobiliai neužtrukdavo daugiau kaip porą minučių, tad ir spūstys šiuo atveju netenka tikrosios savo prasmės.

Apie 8 val. ilgesnė automobilių virtinė pastebėta judanti pro Rotušės aikštę Vytauto bažnyčios link. Kitame Aleksoto tilto gale prie šviesoforų taip pat išsirikiuodavo nemaža eilė, bet po kelių akimirkų ji kaipmat išnykdavo.

Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojo S.Lukošiaus žodžiai išties pasitvirtino: trumpalaikės Kauno kamšatys savo mastais nė iš tolo neprilygsta sostinės spūstims.