Penkiolika metų užsitęsęs Miško brolių rūmų atstatymas jau sunaikino dalį unikalaus Lietuvos istorijos archyvo. Likusiai medžiagai irgi gresia sunykti.
Eidami Labdarių gatve, esančia pačiame Vilniaus centre, praeiviai dažnai stebisi matydami spynomis užrakintą apgriuvusį pastatą ir ant jo vartų kabantį skelbimą, prašantį paremti Miško brolių draugiją ir taip padėti išsaugoti Lietuvos istoriją. Daugiau nei penkiolika metų draugijos nariai svajoja apie tai, kad čia bus įrengti Miško brolių rūmai. Juose turėtų būti saugoma unikali medžiaga, garso, vaizdo įrašai apie Vilniaus universiteto centrinių rūmų restauravimą, freskų ir gobelenų kūrimą, mokslo raidą ir Dainuojančią revoliuciją. Tačiau kol kas archyvas paliktas likimo valiai.
Kai Vyriausybė 1992-aisiais perdavė pastatą, iš kurio 1919 m. Lietuvos ginti išėjo šimtas vyrų, Miško brolių draugijos žinion, ten buvo vien griuvėsiai. Tuomet draugijos nariai, padedami savanorių ir kareivių, gavę Valstybės ir privačių asmenų paramą, prikėlė namą naujam gyvenimui ir ruošėsi jame steigti kultūros centrą, turėjusį ugdyti žmonių pilietiškumą. Deja, šiems planams išsipildyti bent iki šiol buvo nelemta. „Kai iš griuvėsių iškilo baigiami atstatyti rūmai, atsirado norinčiųjų juos pasisavinti. Galiausiai pavyko įrodyti tokių kėslų nepagrįstumą, tačiau per tą delsimą Valstybei ir visuomenei buvo padaryta neatitaisoma žala“, – apgailestavo Miško brolių draugijos pirmininkas Albinas Kentra.
„Dar 1992-aisiais mums buvo pažadėta, kad rūmai bus baigti per trejus metus, tačiau kažkokie asmenys valstybinėse struktūrose nevykdė Vyriausybės pavedimo paremti griuvėsių atstatymą finansiškai. Jei būtume žinoję, kad pažadai nebus vykdomi, būtume galvoję, kaip kitaip išsaugoti istorinę medžiagą, tačiau tikėjome ir laukėme, –
kalbėjo A.Kentra. – Norėjome įrašyti dar gyvų pokario dainininkių dainas, tačiau belaukiant pritaikytų patalpų, kur galėtume tai padaryti, daugelis jų išmirė.“
Nusavinti nepavyko
Miško brolių rūmų atstatymą dar labiau užvilkino daugiau nei šešerius metus trukęs bylinėjimasis teismuose siekiant nustatyti pastato savininką. „Savivaldybės atstovai įdėjo daug pastangų siekdami, kad Miško brolių rūmai būtų perduoti savivaldybei“, – pasakojo A.Kentra. Šiandien rūmai jau priklauso draugijai, nes rekonstruojant pastatą buvo pakeista daugiau negu 50 proc. pagrindinių laikančiųjų konstrukcijų ir sukurta daugiau nei 30 proc. papildomo ploto, todėl pagal galiojantį įstatymą jų nebuvo galima nusavinti. Deja, lėšų baigti juos atstatyti vis dar nėra. „Kreipimąsi į Vyriausybę dėl teismų teko sustabdyti. Mums žada, kad skirs lėšų rūmų rekonstrukcijai užbaigti, bet neaišku, kada tai bus, todėl bandysime kreiptis pagalbos į privačius asmenis“, – sakė A.Kentra.
Šiuo metu didžiausias A.Kentros noras ir rūpestis – pastatus sutvarkyti iki 2009-ųjų, kai Vilnius bus Europos kultūros sostinė. „Ši vieta tikrai pritrauktų labai daug turistų, nes mūsų turima gausiausia Lietuvoje filmuota istorine medžiaga jau dabar domisi daugybė užsieniečių, atvažiuoja studentų, mokslininkų, užsienio žurnalistų, – didžiavosi jis. – Kitas mūsų rūpestis – kai tik įsikursime, suburti kolektyvą, kuris kuo greičiau perrašytų visą sukauptą medžiagą iš analoginių juostų į skaitmenines, nes man gyvenimo gali nebeužtekti.“
Pavojus Valdovų rūmams?
Bylinėdamasis dėl Miško brolių rūmų, A.Kentra negalėjo neatkreipti dėmesio į, regis, nereikšmingą įstatymo dėl nuosavybės grąžinimo redakciją. „Seniau įstatyme buvo parašyta, kad, jei negalima sukurto naujo ploto atskirti nuo buvusiojo, turtas negrąžinamas, jei pastate pakeista daugiau nei 50 proc. pagrindinių laikančiųjų konstrukcijų; sukurta daugiau nei 30 proc. buvusio ploto. Vėliau, įstatymą „netyčia“ kažkam paredagavus, vietoj kabliataškio atsirado žodelis „ir“. Mums tai nieko nelėmė, nes atitikome abi sąlygas, tačiau kyla klausimas, kodėl tai buvo padaryta?“ – susimąstė Miško brolių draugijos pirmininkas.
„Taigi Lietuva gali prarasti ir Valdovų rūmus. Jeigu atstatysime nors ir 98 proc. laikančiųjų konstrukcijų, tačiau nesukursime 30 proc. papildomo ploto, tokiu atveju galbūt atsiradęs koks nors palikuonis iš senų laikų turės teisę juos nusavinti? Galbūt tai tik atsitiktinė klaida, o gal kažkas sąmoningai tai padarė, norėdamas pasipelnyti“, – dėl pokyčių įstatymuose rūpinosi A.Kentra.
Naujausi komentarai