Šiandien Kauno taryba ketina patvirtinti 2010 m. miesto biudžetą. Politikai perspėja – sunku bus ne tik šiemet, bet ir 2011-aisiais.
Gyventi teks kukliau
"Miestiečiai yra mūsų biudžeto maitintojai", – teigė savivaldybės Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius, pristatydamas šių metų pajamas ir išlaidas.
Šiemet miesto tarybai bus teikiamas tvirtinti 680,2 mln. litų dydžio miesto biudžetas. Ši suma 123 mln. litų mažesnė už pernai patvirtintą opozicijos kritikuotą ir optimistiniu vadintą miesto biudžetą.
Anot A.Lauciaus, biudžetas šiemet mažėja dėl objektyvių priežasčių. Kaune labiausiai iš visų didžiųjų miestų jaučiamas gyventojų mažėjimas. Nuo 2006 m. mūsų mieste gyventojų sumažėjo 56 tūkst. Įtakos mažesniam miesto biudžetui turi didėjantis nedarbas, mažėjantys atlyginimai, rekordiškai daug įmonių bankrotų.
Milijonus suvalgys arena
"Beveik visi skolinimosi limitai kreipiami į Nemuno salą", – šių metų prioritetą įvardijo miesto meras Andrius Kupčinskas. Šiemet savivaldybė arenos statyboms pasiskolino 25 mln. litų. 21 mln. litų tikimasi gauti iš valstybės biudžeto, dar 50 mln. – iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. 21 proc. nuo pastarosios sumos savivaldybė turės surasti pridėtinės vertės mokesčiui padengti, nes struktūrinių fondų lėšos tam negalės būti skiriamos.
Didžiausia dalis iš miesto piniginės – 59 proc. – bus atriekta švietimo sričiai, tačiau tai negarantuos ramybės švietimo įstaigoms. "Turėsime įgyvendinti kultūros ir švietimo įstaigų restruktūrizaciją", – teigė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė Edita Gudišauskienė.
Jos teigimu, būtina įvertinti, ar tinkamai naudojamos kultūros ir švietimo įstaigų patalpos, paskaičiuoti, kiek kainuoja išlaikyti vieną mokinį mokykloje, ir priimti atitinkamus sprendimus. "Bus sunkūs ne tik šie, bet ir 2011-ieji metai", – perspėjo E.Gudišauskienė.
Valdančiajai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai vadovaujanti politikė suskubo pasigirti, kad 2009 m. miesto taryba priėmė teisingą sprendimą, sumažindama miesto biudžetą 50 mln. litų.
Nepaisant šio teisingo sprendimo, miesto biudžeto skylė sparčiai didėjo, todėl šiemet reikės padengti 130 mln. kreditorinių įsiskolinimų.
Gelbės europiniai pinigai
Apgailėtinos būklės miesto gatvėms remontuoti miesto biudžete numatyta 80 tūkst. litų. Dar 11,8 mln. litų miesto valdžia tikisi gauti iš Valstybinės kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos. Tačiau ne visa ši suma bus skirta miesto gatvėms tvarkyti. Šiemet planuojama užbaigti antrąjį tiltą į Nemuno salą, taip pat pradėti statyti dviaukštę stovėjimo aikštelę šalia arenos.
Nors kai kurie miesto tarybos komitetai siūlė savivaldybės lėšų neskirti tiems projektams, kurie pretenduoja į Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, į tai nebuvo atsižvelgta. "Be savivaldybės kofinansavimo negalėtume panaudoti struktūrinių fondų paramos", – pastebėjo A.Kupčinskas. Už europines lėšas tikimasi pradėti A.Juozapavičiaus prospekto, Kauno kultūros centro "Tautos namai", Dainavos ir Kalniečių poliklinikų rekonstrukciją.
Vienintelė sritis, kuriai šiemet bus atseikėta daugiau nei pernai, – socialiniai reikalai. "Sunkmečiu prašančiųjų paramos daugėja", – pripažino Finansų skyriaus vedėjas. Pasak E.Gudišauskienės, socialinėms reikmėms šiemet bus skiriama 6 mln. litų daugiau nei 2009-aisiais.
Miesto valdžia tikisi, kad kuklesnę šių metų miesto piniginę papildys skolintos, Privatizavimo fondo ir struktūrinių fondų lėšos.
Skaičiai
73 mln. litų – skolintos lėšos.
116 mln. litų – ES struktūrinių fondų lėšos.
11,8 mln. litų – Kelių priežiūros fondo lėšos.
7 mln. litų – Privatizavimo fondo lėšos.
Naujausi komentarai