Valstybės dieną tūkstančiai kauniečių šventė prisimindami tautos istoriją, su muzika ir dainomis. Publika aktyviai dalyvavo operetės festivalyje ir istorinėje dramoje prie Kauno pilies.
Rinkosi giedoti himno
Valstybės dienos išvakarėse į festivalį "Operetė Kauno pilyje" plūdo minios kauniečių – organizatorių teigimu, nemokamą renginį stebėjo apie 7 tūkst. žiūrovų. Čia vyko vienas pagrindinių festivalio koncertų – lietuviškai muzikai skirtas vakaras. Skambėjo lietuvių kompozitorių harmonizuotos liaudies dainos, atliekamos žinomų šalies solistų, Rusijos ir Europos šalių jaunimo simfoninio orkestro, ansamblio "Ainiai".
Solistai ir publika įsijungė į pasaulio lietuvių akciją "Tautiška giesmė". Žiūrovai ėmė stotis, vos koncerto vedėjui Gintarui Mikalauskui paskelbus apie artėjančią akciją. Susidariusią kelių minučių pauzę užpildė lietuviškos eilės. Lygiai 21 val. vakaro baritonų trio – Gediminas Maciulevičius, Danielius Vėbra ir Benjaminas Želvys – užgiedojo "Tautišką giesmę." Jiems pritarė visi koncerto solistai ir publika. Sugiedojus Lietuvos himną, koncertui net neįpusėjus, dalis publikos ėmė skirstytis.
"Svarbiausioje šios dienos ir apskritai Lietuvos tūkstantmečio šventės dalyje sudalyvavau – himną su viso pasaulio lietuviais sugiedojau. Man šios dienos programa jau baigėsi. Nenoriu, kad kitos dainos užgožtų pakilią nuotaiką", – palikdamas koncertą tikino solidaus amžiaus kaunietis Antanas Svirnevičius.
Dar daugiau žiūrovų išsiskirstė po pirmosios koncerto dalies. "Sušalome. Nebuvome pasirengusios tokiai vėsai", – sakė Asta S. Įspūdingos koncerto pabaigos sulaukė tik ištvermingiausi žiūrovai. Daugelis sėdėjo įsisupę į pledus ir puspalčius.
Koncerto finale prie Kauno pilies suliepsnojo laužas. Laimonui Pautieniui atliekant Margirio ariją iš Vytauto Klovos operos "Pilėnai", simboliškai prisimintas istorinis Pilėnų pilies gynimui vadovavusio kunigaikščio Margirio ir visų Pilėnų pilies gynėjų susideginimas. Daugelis žiūrovų Margirio arijos klausė stovėdami. Lietuviškai muzikai skirtas festivalio vakaras baigėsi solistų ir publikos atliekama daina "Lietuviais esame mes gimę."
Pasiekė žiūrovų rekordas
Į istorinį spektaklį prie Kauno pilies penktadienio vakarą susirinko 6 tūkst. žiūrovų minia. Anot renginio organizatorių, tai – rekordinis žiūrovų skaičius, susirinkęs stebėti šioje vietoje tradiciškai rengiamo mokamo spektaklio.
Balio Sruogos "Milžino paunksmė" nukėlė į Jogailos laikų Lenkiją ir Lietuvą. Istorinio spektaklio pastatymas – tradicinis Pažaislio muzikos festivalio Valstybės dienai skiriamas renginys. "Rekordinį žiūrovų skaičių lėmė visų pirma geras oras. Antra, tai yra festivalio keturiolikos metų įdirbis. Per tą laiką šioje erdvėje parodėme dvylika premjerų", – pasakojo festivalio koordinatorius Justinas Krėpšta.
Aktoriaus ir režisieriaus Vytauto Rumšo režisuotoje dramoje vaidino žinomų vilniečių aktorių komanda, kovojo Nindziutsiu asociacijos nariai, dalyvavo raiteliai. Scenoje mezgėsi intrigos, Jogailos žmona Sofija ir jos mylimasis riteris Zaremba apgaudinėjo karalių Jogailą, suteikusį galimybę Lietuvos karaliumi karūnuotis Vytautui, lenkų didikai džiaugėsi, mirus Vytautui.
Spektaklio pabaigoje suliepsnojo Vytauto mirtį ir iškeliavimą amžinybėn simbolizavęs laužas, suskambo Maironio giesmės "Lietuva brangi" įrašas. Niekieno neraginami žiūrovai stojosi ir patys traukė neoficialiai antruoju Lietuvos himnu vadinamą giesmę. Nuskambėjus paskutiniams giesmės akordams, prasidėjo fejerverkas.
Vaidintų be honorarų?
"Geras spektaklis, puikus šiltas oras – net apsiaustų, kuriuos atsivežėme, neprireikė. Buvome čia prieš dvejus metus, tada žiūrėjome dramą "Kazimieras Sapiega" ir labai sulijome. Dabar – visai kas kita", – pasakojo kaunietė Rūta M., spektaklį žiūrėjusi su šeima.
"Bendrą spektaklio įspūdį sugadino nekokybiškas garsas. Sėdėjau palyginti arti scenos, tačiau ne visada gerai supratau tekstą. Nuo aktorių mikrofonų sklido aidas", – piktinosi Mantas R. "Aktoriai vaidino su prisegamais radijo mikrofonais. Ne visi prie jų pripratę – scenoje reikia būti atsargesniems, nedaryti staigių judesių, kad neužkabintų prie nugaros prisegtų daviklių ar nenubrauktų už ausies užkaibnto mikrofono", – garso trukzdžių kilmę paaiškino J.Krėpšta.
Spektaklis prie Kauno pilies – brangiausias Pažaislio muzikos festivalio projektas. Jo pastatymas šiemet kainavo apie 100 tūkst. litų, kai anksčiau pastatyti istorinius spektaklius prie Kauno pilies atsieidavo apie 130–140 tūkst. litų. "Aktorių ir visos spektaklio kūrybinės komandos honorarai šiemet trečdaliu mažesni nei pernai. Tačiau šie aktoriai, kurių dauguma Kauno pilies papėdėje vaidina ne pirmus metus, manau, čia vaidintų ir beveik visai be honoraro. Čia puiki aura, nuostabi publika", – tikino režisierius V.Rumšas.
Naujausi komentarai