Bernardinų bažnyčios šeimininkų pranciškonų planuose – šiuolaikiškai suremontuota, visiems prieinama šventovė. Tačiau kol vienuolių norai neišdėstyti projekte, modernumo bažnyčioje gali tekti palūkėti.
„Kiekvieną kartą čia ateinant man širdis per kaklą lipa“, – juokėsi pas-kutinę bažnyčios bokšto sraigtinių laiptų pakopą įveikęs brolis Astijus. Tačiau tik taip galima patekti į šiuo metu tvarkomą vienuolyno palėpę, kurioje broliai pranciškonai nori rengti parodas. Šalia laiptų yra ir kita erdvė – tuščiaviduris bokštas, nuo kurio žiūrint į apačią ima suktis galva. „Norime įrengti keltuvą, kad ir vyresni ar neįgalūs žmonės galėtų čia lankytis“, – planus atskleidė brolis.
Siekiama, kad bažnyčia būtų prieinama visiems. Netgi didžiąją dalį pinigų šiems ir įvairiems kitiems Bernardinų bažnyčios tvarkymo darbams vienuoliai jau sukaupė. Dabar svarbiausia – gauti visus reikiamus leidimus.
Broliui Astijui patinka įsivaizduoti, kaip Bernardinų bažnyčia atrodys po metų: vienuolyno palėpėje vyks įvairios parodos, į kurias silpnesniuosius užkels keltuvas, kiemelyje įsikurs stikliniu stogu dengtas turizmo informacijos centras. Jame vyks koncertai, bendruomenės susitikimai – žmonės pamatys, kokį perlą turi pašonėje. Šiems tikslams įgyvendinti pranciškonai suvieniję jėgas su Vilniaus apskrities viršininko administracija, gavo beveik 9 mln. litų paramą iš ES struktūrinių fondų. Tiesa, 10 proc. šios sumos teks surinkti patiems. „Tikimės ir privačių žmonių, ir organizacijų paramos, juk dengia 90 proc., jau tai yra labai didelis dalykas“, – džiaugėsi vienuolis.
Freskų restauracija palauks
Brolių entuziazmas buvo sutiktas nevienareikšmiškai. Vieni baiminasi, kad darbai pakenks unikaliam architektūros paminklui, kitų įsitikinimu, lėšas geriau būtų panaudoti freskoms restauruoti. „Tačiau mes juk visus darbus deriname su ekspertais. Kai darai viską pagal nustatytas normas, tikrai niekam nepakenki. O kalbant apie freskas, jas tvarkyti yra mūsų tolesniuose planuose, dabar tam lėšų neturime“, – apgailestavo brolis Astijus. Jie negali laimėtos paramos naudoti kitiems darbams – kiekvienas centimetras, kiekvienas naujas dailininko potėpis ar staliaus prisilietimas yra kruopščiai stebimas ir vertinamas ekspertų. Jei nors kas bus ne pagal planą – lėšų nebegaus.
„Labai džiaugiuosi, kad yra tiek daug žmonių, kurie rūpinasi Lietuvos istoriniu paveldu, mūsų freskomis ir medžio baroku. Jie rašo prieštaraujančius laiškus, kad reikia pinigus naudoti šiems dalykams tvarkyti, tačiau kaip jiems paaiškinti, kad negalime tų pinigų naudoti bet kam. Viskam savas laikas – ateis jis ir palėpei, ir freskoms, ir vargonams. Kol stogai nesutvarkyti, kol skersvėjai traukia, iš tiesų sunku kalbėti apie freskas, menus ir panašius dalykus“, – žmonių supratingumo tikėjosi brolis, rodydamas dar vieną Bernardinų bažnyčios istorinio turto dalį – senovinius vargonus, kuriems restauruoti reikia milijono eurų.
Įėjimas nebus mokamas
Užsienyje jau įprasta, kad už apsilankymą bažnyčioje, kaip ir muziejuje, reikia mokėti. Brolis Astijus žadėjo, kad net sutvarkius Bernardinų pastatų ansamblį, to tikrai nebus. „Pačiame pastate, maldos vietoje tikrai niekada nebus bilietų. Bažnyčia negali būti apmokestinta. Juk ir dabar pas mus vyksta labai daug nemokamų renginių. Nebent jei rengsime parodų salėje kokią parodą ir organizatoriai paprašys užmokesčio, galbūt už keltuvą ateityje galėtume imti pinigus, bet kol kas dar apie tai tikrai negalvojame“, – tikino pranciškonų brolijos narys.
Pinigai bažnyčioje imami tik iš tų, kurie patys nori aukoti. Būtent tokiems žmonėms, Astijaus švelniai vadinamiems geradariais, parėmus Bernardinų bažnyčioje neseniai buvo suklotos šildomos grindys, sutvarkyti langai. „Dėl šildomų grindų irgi buvo daug ginčų, kad jos kenks freskoms, tačiau kas keliavo po užsienį, matė, kad visos bažnyčios, kurios taip pat yra nepaprasti architektūros paminklai ir turi freskų, yra šildomos. Juk šiais laikais viskas yra skaičiuojama“, – savo įsitikinimus gynė brolis.
Pasigendama projekto
Savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas džiaugėsi brolių pranciškonų rodoma iniciatyva ir tikino, kad pritartų visoms jų idėjoms, jei kiekvienai jų įgyvendinti būtų atrastas tinkamas būdas: „Paveldosaugos praradimų dėl tų dalykų, kuriuos jie nori padaryti, aš neįžvelgiau. Tačiau negalima suprojektuoti kaip kažkam norisi arba kaip matome freskose, nes jose irgi piešta nevisiškai tiksliai. Kai jie pateiks sprendimą, kaip viską padaryti, kad neatrodytų istoriškai neteisingai, mes būtinai pritarsime. Kodėl gi neparodžius visuomenei tokių gražių dalykų?“
Projektą būtinai turi patvirtinti Kultūros paveldo skyrius. Tačiau savo modernioms idėjoms įgyvendinti broliai pranciškonai projekto kol kas nepateikė.
„Kelis kartus keitėsi jų projektų vadovai, gal dėl to kilo kažkokių problemų, o dabar mes laukiame ne tik jų pristatytos vizijos, bet ir konkretaus projekto, kurį galėtume nagrinėti“, – aiškino V.Karčiauskas.
Naujausi komentarai