Aistros dėl romų taboro sostinėje įsiliepsnoja iš naujo
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sveikatos ir aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Audrius Butkevičius užsimojo įvesti tabore tvarką ir grasina romus palikti be elektros ir vandens. Romų bendruomenės atstovai tikina, kad tai – tik nauja savireklamos kampanija, o taboras yra nepelnytai skriaudžiamas. „Vilniaus diena“ išklausė abi konfliktuojančias puses.
Neleis šantažuoti miesto
Sveikatos ir aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Audrius Butkevičius:
„Mes kovojame ne su taboru, mes sprendžiame narkomanijos prevencijos klausimus visame mieste, o taboras yra vienas iš elementų. Tabore gyvenantys žmonės yra tokie patys Lietuvos piliečiai arba nėra piliečiai, ir jie privalo laikytis įstatymų: turi gyventi registruotame būste, mokėti už vandenį, elektrą, šilumą, šiukšlių išvežimą, negali prekiauti narkotikais ir jų gaminti.
Pradėsime nuo to, ką galime padaryti. Savivaldybė šiuo atveju atsakinga už tai, kad iš 90 tabore stovinčių namų 89 yra pastatyti be leidimo. Savivaldybė atsakinga už tai, kad pilamas vanduo iš krano ir už tai niekas nemoka. Abu taborai jau yra įsiskolinę 150 tūkst. litų už elektros tiekimą. Tai nėra labai didelė suma, bet esmė, kad nuolat nemokama.
Negali būti taip, kad penki šimtai žmonių, o tikriausiai net dar mažiau, nes nemanau, kad visi romai yra nusikaltėliai, šantažuotų visą Vilniaus miestą. Jei egzistuoja tokia situacija, dėl to kalti miesto vadovai ir miesto policija.
Prieš keturias dienas surengėme narkotikų kontrolės grupės posėdį ir jame aptarėme aštuonių krypčių veiklos programą.
Pradėsime nuo to, kad romai turi gyventi registruotose vietose ir mokėti miestui už paslaugas. Jeigu jie nemokės, imsimės kitų sankcijų. Negali būti taip, kad penki šimtai žmonių, o tikriausiai net dar mažiau, nes nemanau, kad visi romai yra nusikaltėliai, šantažuotų visą Vilniaus miestą. Jei egzistuoja tokia situacija, dėl to kalti miesto vadovai ir miesto policija.
Žinoma, kils konfliktas su žmogaus teisių gynėjais, kurie spekuliuoja tuo, esą atvažiavęs dėdė iš Briuselio blogai pagalvos apie mus, nes mes nemylime romų. Aš jiems atsakau, kad vaikas, įtrauktas į narkotikų vartojimą, man yra kur kas svarbiau nei kokio nors dėdės iš Briuselio nepasitenkinimas.
Pasverkime. Vilniuje yra maždaug du tūkstančiai intraveninius narkotikus vartojančių narkomanų. Vidutiniškai vienas narkomanas įtraukia į narkotikų vartojimą dešimt žmonių. „Užvažiavau“ ant šito reikalo todėl, kad tikėjausi rezonanso. Rezonansas yra, dabar eisime toliau. Kitaip būtų negirdėję. Dabar jau ir Užsienio reikalų ministerija atsiliepė, reikalaudami neskriausti romų, nes dėdės iš Briuselio juos bars. Tačiau mes nebegalime nespręsti šios problemos“.
Gąsdinimais problemos neišspręsi
Romų bendruomenės centro direktorė Svetlana Novopolskaja:
„Sunku net kažką pasakyti. Tabore žmonės tikrai moka pinigus, jie stengiasi išsiaiškinti, kiek yra skolingi, vaikšto į įvairias institucijas, mes stengiamės jiems padėti. O dabar prasideda gąsdinimai, eilinis vajus. Juk tiems, kurie nemoka mokesčių, jau seniai elektra išjungta. Sutartys dėl elektros tiekimo pasirašytos su kiekvienu nameliu atskirai, todėl kalbėti apie elektros atjungimą man atrodo visiškai nesuprantama. Buvo kalbama apie tai, kad romai neteisėtai prisijungia elektrą, bet, mano žiniomis, ne tik romai taip elgiasi.
Dabar romų situacija labai sudėtinga. Vilniaus miesto integracijos programa buvo patvirtinta 2005-aisiais, tačiau ten numatytos priemonės negalėjo būti įvykdytos, nes pasikeitė įstatymai. Pirmiausia tai susiję su vaikų maitinimu. Pagal programą, romų vaikai mokyklose gaudavo nemokamą maitinimą, nes beveik visi yra iš daugiavaikių šeimų ir socialiai remtini. Tačiau nemokamas maitinimas teikiamas tik tai šeimai, kuri laiku ir tvarkingai padavė visus dokumentus. Mūsų šeimoms tai buvo tragedija. Pusė vaikų gaudavo maitinimą, o kita pusė sėdėjo ir verkė, nes mamos nesusitvarkė. Dokumentų teikimas kartojasi kas pusmetį. Vėl viskas iš naujo, vėl nevalgom. Tam, kad aprūpintų malkomis, priėmė įstatymą, kad reikia turėti nuosavybę, ir vėl mūsų publika iškrenta iš įstatymo.
Kaip žmonėms integruotis į visuomenę, jei rasti darbą yra be galo sunku? Ačiū Dievui, yra žmonių, kurie ateina ir padeda, mūsų socialiniai darbuotojai labai daug dirba, bet žinome padėtį, kad deklaruojama viena, o viskas vyksta kitaip. Kaip tiems žmonėms reikia išgyventi, ką patirti, kai tokie žiaurūs dalykai į akis sakomi? Būna taip: kolektyvas viršininkui grasina, kad jei priims čigonę į darbą, visi išeis. Ir žmonėms ne gėda taip elgtis.
Jei šitie grasinimai bus įgyvendinti, stengsimės kažką daryti. Ieškosime sprendimų.
Naujausi komentarai