Vilniaus romų taboro problemų negali išspręsti viena kuri nors institucija, taip pat ir policija, todėl būtinos daugelio žinybų koordinuotos ir kompleksinės priemonės
Tokią išvadą padarė trečiadienį sostinės savivaldybėje taboro problemas svarstę įvairių institucijų atstovai.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Kęstutis Lančinskas Vilniaus taboro problemą pavadino įsisenėjusia ir palygino su slibinu, kuriam nukirstos galvos vis atauga.
K.Lančinsko nuomone, problemas įmanoma spręsti tik žvelgiant į jas kompleksiškai: "Jeigu kalbėsime tik apie policines priemones, – sulaikymą, vaikymą, – jos iš esmės problemos nesprendžia: vienus metus tuo nuolat užsiimdavo pareigūnai, tačiau tai buvo veiksminga kelis mėnesius."
Jo teigimu, vėliau taboro gyventojai, nuolat patenkantys į teisėsaugos akiratį dėl narkotikų platinimo, išmoko prisitaikyti prie policijos grafikų. Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija Kirtimų taboro problemą nagrinėjo išvažiuojamajame posėdyje Vilniaus miesto savivaldybėje.
Atstovai iš Vilniaus apskrities policijos komisariato, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento bei Kultūros ministerijos tautinių mažumų reikalų skyriaus pristatė priemones, taikomas siekiant spręsti narkomanijos ir socialines problemas.
Be narkotikų platinimo, atkreiptas dėmesys ir į romų integravimo, švietimo, vaikų išsilavinimo bei teisių problemas. Posėdyje pripažinta, kad kai kurios taikomos priemonės neveiksmingos.
Kultūros ministerijos tautinių mažumų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Gražina Sluško abejojo, ar tikslinga taboro gyventojams informuoti rinktis lankstinukus: "Romų bendruomenė yra mažai raštinga ir nekalba lietuviškai, todėl lankstinukai, kaip informavimo priemonė, neefektyvi."
Gyvenamąją vietą Vilniaus tabore yra deklaravę 500 žmonių, tačiau nuolat ten gyvenančių yra maždaug 100 mažiau. Iš jų 231 gyventojas – vaikas. Iš 30 šiuo metu bausmę atliekančių taboro gyventojų 23 yra moterys.
Naujausi komentarai