Valdiškų algų stebuklai Pereiti į pagrindinį turinį

Valdiškų algų stebuklai

2008-03-05 09:00
Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Valstybės įstaigose gaunami atlyginimai – po devyniais užraktais. Valdininkai savo atlyginimus slepia, o premjeras ir ministrai oficialiai uždirba nedaug, bet iš tiesų gauna kelis kartus daugiau.

Oficialūs premjero ir ministrų atlyginimai nuo tikrų jų pajamų skiriasi kelis kartus.
Premjeras Gediminas Kirkilas atskaičiavus mokesčius uždirba tik 5600 litų, tačiau iš tiesų gauna tris kartus daugiau pinigų. Jam kas mėnesį dar skiriama per 6 tūkst. litų reprezentacinėms išlaidoms. Dar daugiau nei 6 tūkst. litų jis, kaip Seimo narys, gauna kanceliarinėms ir kitokioms išlaidoms. Tad iš viso mėnesinės premjero pajamos siekia per 17 tūkst. litų.

Paradoksas, bet minist-rai gauna dar daugiau pinigų nei premjeras. Ministro alga į rankas – tik 4200 litų, tačiau jam kas mėnesį skiriama per 8 tūkst. litų reprezentacinėms išlaidoms. Be to, tiems ministrams, kurie yra Seimo nariai, iš parlamento kas mėnesį pervedama daugiau kaip 6 tūkst. litų kanceliarinėms ir kitokioms išlaidoms. Iš viso per mėnesį minist-ras, einantis ir Seimo nario pareigas, gauna apie 19 tūkst. litų.
Įdomu, kad nuo reprezentacinėms, kanceliarinėms ir kitoms reikmėms skirtų išmokų neatskaitomi jokie mokesčiai, už jas niekam nereikia atsiskaityti. Valdžios koridoriuose juokaujama, jog šios pajamos ir yra tikrasis atlyginimas.

Aptakiai ir užšifruotai

Premjero ir ministrų pajamas dar galima suskaičiuoti, bet beveik neįmanoma sužinoti, kokius atlyginimus ar kitokias išmokas gauna ministerijų departamentų, įvairių žinybų, valstybinių akcinių bendrovių, viešųjų įstaigų vadovai ir jų darbuotojai.
Žinybų vadovai ir buhalterijos dangstosi įstatymais, saugančiais atlyginimų dydžių paslaptį.
Geriausiu atveju apeliuojama į teisės aktus, nustatančius atlyginimus valdininkams. „Pažiūrėkit įstatymus, ten viskas surašyta. Mes neįgalioti jums teikti informacijos“, – atrėžė vienos ministerijos buhalterė, paklausta, kokie yra atlyginimai jos atstovaujamoje įstaigoje.
Bet įvairiuose įstatymuose tik aptakiai ir užšifruotai rašoma, kas kokius atlyginimus gauna valstybės institucijose. Pavyzdžiui, nurodyta, kad kokio nors departamento direktoriaus atlyginimo koeficientas yra 16. Norint sužinoti, ką reiškia šis koeficientas, reikia ilgai ieškoti kitų teisės aktų. Bet ir juos suradus neįmanoma suskaičiuoti, kiek gauna tam tikras valdininkas. Jam dar gali priklausyti priedai už stažą, viršvalandžius ir kitos išmokos.
Su akcinių bendrovių, kurias kontroliuoja valstybė, darbuotojų gaunamais atlyginimais dar sunkiau. Dažnai jie nustatomi sudarant konfidencialias sutartis.

Įslaptinta informacija

Valdininkų gaunamų algų problemą ėmėsi nagrinėti Seimas. Baigdami rudens sesiją parlamentarai vasario 1 d. priėmė nutarimą, kuriuo siūlyta Vyriausybei skubiai nustatyti, kad duomenys apie finansuojamų iš biudžeto įstaigų darbuotojų atlyginimus būtų vieši.
Nutarimą pasiūlė Seimo Audito komitetas, pavargęs kovoti su įvairiomis valstybės institucijomis dėl informacijos apie jų darbuotojų gaunamus atlyginimus. Komiteto kantrybės taurę perpildė Valstybės turto fondas (VTF), ilgai susirašinėjęs, tačiau galiausiai pateikęs informaciją, kokius atlyginimus gauna jo darbuotojai. Ši informacija buvo įslaptinta ir įregistruota Seimo specialiojoje raštinėje, kur su ja gali susipažinti tik prieiti prie slaptos informacijos galintys parlamentarai. Jie negali šių žinių viešinti, nes gresia baudžiamoji atsakomybė.

Patikino, kad nepamiršo

Iki kovo 10 d. Vyriausybė turėjo informuoti Seimą, kaip įvykdytas priimtasis nutarimas. Kovo 10-oji jau čia pat, tačiau ministrų kabinetas dar neįvykdė parlamentarų pavedimo ir, regis, ne itin dega noru tai padaryti kuo greičiau.
Premjero patarėjas Donatas Morkūnas patikino dienraštį, kad Seimo nutarimas dėl biudžetininkų algų viešinimo nėra pamirštas. „Procesas vyksta. Tačiau be įstatymų pataisų, regis, neįmanoma apsieiti. Todėl Seimas dar turės grįžti prie šio klausimo“, – tvirtino jis.

Daugiau naujienų