Oro temperatūrai sekmadienį perkopus 30 laipsnių padalą, tradicinio blusų turgaus prekiautojai Vilniaus mokytojų namų kiemelyje skundėsi žymiu pirkėjų skaičiaus sumažėjimu.

Derasi dėl centų

"Pastaruosius tris savaitgalius žmonių vis mažiau. Tie, kurie ateina, tai daugiau kaip į parodą, o ne ko nors pirkti. Per karščius visi išvažiuoja iš miesto – nenuostabu", – pasakojo sendaikčių turgaus pardavėja. Susidomėjus ant jos prekystalio gulinčia vėduokle, moteris suskubo ją ginti. "Čia mano, ne parduoti. Taip karšta, kad sunku išsėdėti, tai nors pasivėduoju", – sakė ji.

Nuo 12 val. sekmadieniais veikiančiame asmeninių daiktų turgelyje šįkart prekiautojų buvo bene daugiau nei pirkėjų, vėliau į kiemelį ėmė rinktis vis daugiau turistų. Ir nors kainos šiame turguje tikrai mažos – vis dėlto parduodami jau naudoti daiktai, mėgstantys pasiderėti nepraleidžia progos. "Derasi ir lietuviai, ir užsieniečiai", – juokėsi nebereikalingas knygas parduodanti mergina. Už knygą, kurią ji norėjo parduoti už du litus, pirkėjas siūlė vieną litą. Galiausiai jie sutarė dėl pusantro lito kainos.

Kam reikia – supras

Viena pagrindinių sąlygų turgelio prekiautojams – prekiauti galima tik asmeniniais daiktais. Galima parduoti ir savo kūrybos daiktų, tačiau svarbu, kad jų dalis nesudarytų daugumos visų pardavėjo turimų prekių, tai yra negalima prekiauti vien rankdarbiais.

Didžioji dalis ištuštinus spintas atlikusių daiktų – drabužiai, batai, knygos, suvenyrai ir papuošalai. "Vieną pavasarį pavaikščiojau su šiais bateliais, bet koja patino, ir nebegaliu apsiauti. O jie tokie gražūs – negi išmesiu?" – batelius rankose sukiojo moteris.

Lentynose dūlančių suvenyrų nusprendė atsisakyti kita Vilniaus mokytojų kiemelyje prekiaujanti moteris. "Negaliu parduoti nieko už mažiau nei dešimt litų. Prekybos vieta kainuoja dešimt litų, taigi..." – aiškino vazeles ir skulptūrėles išdėliojusi prekiautoja.

Turgelyje galima rasti ne tik kiekvieno namuose įprastų, bet ir keistesnių daiktų. Ne visų kilmę ar paskirtį žino patys jų savininkai. "Čia kažkokie kristalai, aš apie juos nieko neišmanau. Specialiai tokiame inde, iš kurio oras ištraukas. Kas nusimano, domisi, tie supras, kas čia", – pasiteiravus, kas per keisti akmenys stikliniame cilindre, pasakojo blusų turgaus pardavėja.

Kitoje kiemelio pusėje prekiaujanti moteris pardavinėjo senas nuotraukas. Jos teigimu, fotografijos yra iš senelio albumo, tačiau ji parduoda tik tas nuotraukas, kuriose įamžintų žmonių nepažįsta. "Gal kam nors pravers, pavyzdžiui, meno kūriniams", – svarstė moteris.