Pakaunėje prie greitkelių besiformuojantys verslo rajonai sukuria Kauno spurto įvaizdį. Tačiau verslininkams, norintiems įsikurti laukuose, tenka nueiti kryžiaus kelius.
Pirmieji ir laimėjo, ir pralaimėjo
Pajudėjus autostrada iš Kauno į Klaipėdos pusę, akį traukia Kauno rajono Kumpių kaime dygstantys gigantiški pastatai. Greitkelio kaimynystėje pūpso apie dešimt statinių, juose įsikūrusios įmonės, besiverčiančios logistika, gamyba, didmenine prekyba ir kita veikla. Neabejojama, kad ateityje ši teritorija turėtų virsti tikru pramoniniu miestu.
Vieta prie greitkelio labai patogi verslui, tačiau įsigijusieji čia sklypus kartu su jais įgyja daugybę problemų – verslininkai turi investuoti į infrastruktūrą bei komunikacijas.
"Tai buvo plyno lauko investicija, nes atėjome pirmieji. Visas komunikacijas teko įsirengti patiems – ir elektrą, ir dujas", – pasakojo kompiuterinę ir kitą informacinių technologijų įrangą tiekiančios bendrovės "GNT Lietuva" direktorius Evaldas Rėkus.
Naujose patalpose įmonė įkurtuves šventė prieš penkerius metus, pasistačiusi pastatą 1,7 hektaro sklype. Iki tol Kauno pakraštyje turėtos patalpos tapo per ankštos.
Įkurtuvėms – puokštė problemų
E.Rėkus pasakojo, kad sklypas Kumpių kaime pirktas iš privataus asmens, kuris žemės paskirtį jau buvo pakeitęs į komercinę, pasirūpino privažiavimo keliu.
Elektros pastotę "GNT Lietuva" naudoja tik savo reikmėms, tačiau pirmieji iki kaimo atvedė gamtines dujas ir pasitarnavo vėliau įsikūrusioms įmonėms. Vandenį kone kiekviena įmonė naudoja iš nuosavo gręžinio.
E.Rėkaus žiniomis, kaimynystėje norinčioms įsikurti įmonėms bene didžiausias kliuvinys šiuo metu – drenažas ir lietaus nuotekos. "Buvome pirmieji, todėl mums dar užteko esamos sistemos, o kaimynų, kuriems teks įsirengti naujas nuotekų sistemas, laukia didelės investicijos", – komentavo "GNT Lietuva" vadovas. Jis neabejoja: jei verslui skirta teritorija būtų formuojama kaip gyvenamieji sklypai – atvedamos komunikacijos, nutiesiamos gatvės, naujokams įsikūrti būtų daug paprasčiau.
Racionaliau veikti drauge
"Pramoninės bei logistinės kompanijos turėtų dirbti Kauno pakraščiuose, ne mieste", – įsitikinęs bendrovės "Celsis" Kauno filialo direktorius Linas Šabūnas. Šildymo įranga ir santechnika prekiaujanti įmonė naujame pastate įsikūrė prieš dvejus metus, anksčiau ji spraudėsi Draugystės gatvėje, buvusios gamyklos patalpose. L.Šabūno žiniomis, Kumpių kaime artimiausiu metu turėtų atsirasti dar mažiausiai keturi nauji pastatai.
"Mieste vargu ar statytume sandėlius, nes jiems reikia pakankamai gero privažiavimo kelio. Nors dabar esame toliau nuo miesto, klientai patenkinti, jiems daug lengviau privažiuoti, yra kur pastatyti automobilį", – aiškino "Celsio" atstovas.
Kumpių kaime įsikūrusios įmonės priverstos bendradarbiauti, nes drauge lengviau spręsti komunikacijų, infrastruktūros problemas. "Kiekvienam atskirai rūpinantis nuotėkomis, kanalizacija ir kita infrastruktūra susidarytų labai dideli kaštai", – kalbėjo L.Šabūnas. "Celsio" įsigytas 4 hektarų sklypas neturėjo jokių komunikacijų. Tiesa, kol kas sklypas ne visas panaudotas, bendrovė paliko erdvės plėtrai.
Elektrą vedėsi pusmetį
Masyvūs statiniai dygsta ir kita IX forto kryptimi – prie Vakarinio aplinkkelio. Prieš metus čia iš miesto centro atsikėlė "Spindulio" spaustuvė. Jos bendrųjų reikalų direktorius Alvydas Dirvonas prisipažino, kad norėdama 1,4 hektaro ploto žemės ūkio paskirties sklypą paversti pramoniniu bei skirtu sandėliuoti spaustuvė užtruko apie metus.
A.Dirvonas nesistebi, kad kai kurių kaimyninių sklypų naujieji savininkai nuleidžia rankas sužinoję, kiek pastangų pareikalaus dabar galiojanti žemės paskirties keitimo procedūra. Manoma, kad kaip tik todėl susidomėjimas sklypais prie autostradų yra sumažėjęs.
Prie šio greitkelio naujakurių taip pat tyko slenksčiai. "Spinduliui" ypač sudėtinga buvo įsivesti elektrą, nes privatūs asmenys paprieštaravo, kad jų sklypu driektųsi kabelis. Teko keisti techninį projektą, tai užvilkino transformatorinės statybą kone pusmečiui.
Vežėjai nelinkę pagelbėti
Į objektus greta greitkelio labai patogu atvykti krovininiams automobiliams, klientams. Tačiau neratuotiems darbuotojams kelionė į darbą tampa galvosūkiu. Neturintieji nuosavo transporto turi prašytis į kolegų automobilius arba važiuoti taksi – nei miesto maršrutiniai autobusai, nei mikroautobusai iki įmonių, įsikūrusių laukuose prie greitkelių, nevažiuoja.
Įmonių vadovai pripažįsta, kad visiems darbuotojams vykti į darbą savais automobiliais neekonomiška, bet neįmanoma priversti vežėjų organizuoti naujus maršrutus.
"Spindulio" spaustuvė turi apie 130 darbuotojų, tačiau privačių vežėjų, kurie už prieinamą kainą nuvežtų ir parvežtų spaustuvės darbuotojus, įmonės atstovų teigimu, neatsirado.
"Celsio", kuriame dirba 90 žmonių, vadovas L.Šabūnas mėgino ieškoti pagalbos savivaldybėje, kad Kumpių kaimą siektų viešojo transporto maršrutai. Buvo atsakyta, kad maršrutinių taksi firmoms tai neapsimoka – esą keleivių skaičius būtų per menkas.
Neoficialiomis žiniomis, dėl to, kad neatsirado galimybės į darbą nuvykti viešuoju transportu, kai kurių įmonių darbuotojai atsisveikino su darboviete.
Kaip apsisukti greitkelyje?
Vienoje įmonių dirbantis Mindaugas į darbą važiuoja nuosavu automobiliu, kelionė iš Žaliakalnio užtrunka vos septynias minutes. Jis džiaugiasi, kad dažnai vykstant į Vilnių nereikia gaišti pusvalandžio, norint ištrūkti iš Kauno spūsčių. Tačiau automobilių neturintys jo kolegos ieško, kas pavėžėtų, arba atvyksta į darbą mikroautobusais, važiuojančiais į kitapus greitkelio esančią Giraitę.
"GNT Lietuva" vadovas E.Rėkus mano, kad kuo daugiau įmonių kursis naujajame verslo rajone, tuo lengviau bus spręsti ir viešojo transporto, ir viešojo maitinimo problemas.
Dar viena problema – kaip greitkelyje apsisukti automobiliams. Ties Kumpių kaimu įrengtame apsisukime per piką – nuolatinės avarinės situacijos, įmonių darbuotojai, automobiliu kirsdami eismo juostas, rizikuoja susidurti su greitkeliu lekiančiomis mašinomis. Daugelis verslo rajono darbuotojų, norėdami apsisukti autostradoje, turi važiuoti ne vieną kilometrą Klaipėdos link, po to grįžti atgal.
Verslininkai yra girdėję, kad tokią padėtį žadama keisti, tačiau, kol tai nepadaryta, jų nuomone, per piką galėtų budėti policininkas ir reguliuoti eismą.
Turtėja, bet nepadeda
Kauno rajono valdžia džiaugiasi, kad į rajoną iš miesto atsikrausto vis daugiau įmonių, kurios papildo savivaldybės biudžetą. Tačiau rajono valdininkai ne itin padeda gerinti sąlygas verslui. Žemės paskirties keitimas Kauno rajone yra sustabdytas daugiau kaip prieš metus, nes nepatvirtintas Kauno rajono bendrasis planas. Tai planuojama padaryti šių metų gruodį.
Infrastruktūra prie greitkelių vystoma vien verslo pinigais, rajono valdžia viso labo kontroliuoja šiuos procesus. "Savivaldybė neturi lėšų tokiems dalykams, tik verslininkai ir gali tai daryti. Galbūt jų iniciatyva gyventojai turės dujas. Labai džiaugiamės, kad yra verslininkų, kurie galvoja ne tik apie save", – komentavo Kauno rajono vyriausiasis architektas Kostas Arvydas Gricius.
Pagal bendrojo plano projektą pramonė, logistika ir verslas turėtų plėstis prie greitkelio Vilnius–Klaipėda, prie "Via Baltica", prie kelio, vedančio iš Garliavos Marijampolės link.
Sklypų kaina
Sklypais prekiaujančios agentūrų duomenimis, strategiškai patraukliausia vieta Lietuvoje – prie pagrindinių magistralinių kelių "Via Baltica" bei "Vilnius–Klaipėda".
Pramonės ir sandėliavimo paskirties sklypai Kumpių kaime, trečioje eilėje nuo autostrados, parduodami po 16 tūkst. litų už arą.
Arčiausiai autostrados esantys komercinės paskirties sklypai parduodami po 28–37 tūkst. litų už arą. Žemės ūkio paskirties sklypų šalia jau įsikūrusių įmonių aro kaina – 9,5–12 tūkst. litų. Sklypas su namų valdos statusu siūlomas pirkti po 10,5 tūkst. litų už arą.
Naujausi komentarai