Akylesni kauniečiai pastebėjo neįprastą kontrastą – rečiau lankomos požeminės perėjos netikėtai sutvisko švara, o viena judriausiųjų tapo neįveikiama dėl patvinusio lietaus vandens.

Nustebino šampūno kvapas

Kauniečiai įprato, kad dauguma požeminių perėjų – tamsios, niūrios, dažnai riečia nosį savo kvapais. Neseniai perėja Savanorių pr., netoli Žemaičių gatvės sankryžos, dar tapo ir neįveikiama dėl susikaupusio vandens. Retas pėsčiasis ryžosi bristi per gilią balą, susidariusią po smarkios liūties.

Paradoksas, tačiau mažiau praeivių lankomos perėjos neseniai gerokai pasikeitė – šlykštulį keliantį tvaiką pakeitė šampūno aromatas.

"Iš kur čia toks kvapas? Gal jūs čia kokio oro gaiviklio pripurškėte? – stebėjosi į Karaliaus Mindaugo prospekto ir Nemuno gatvės sankirtoje esančią perėją kartu su dukra įžengusi kaunietė. Moteris prisiminė, kad iki šiol čia dažniau sklisdavo fekalijų kvapai.

Švarus grindinys, nė vienos šiukšės, viename požeminio tunelio gale pastatytas kibiras šiukšlėms – tokį vaizdą išvydome šioje ne itin populiarioje perėjoje. Pasak Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotojas Zenonas Girčys aiškino, kad perėjos tvarkomos nuolat, tačiau ne visuomet švara išlieka vienodai ilgai.

"Šampūnai? Taip, prieš kokias nors išskirtines progas, kai mieste tikimasi sulaukti žmonių antplūdžio ar išskirtinių svečių, atliekami valymo darbai ir su geresnėmis priemonėmis. Šiek tiek ir pakvėpinama. Prieš mokslo metų pradžią taip ir pasielgėme. Norisi, kad moksleiviai gatvę požemine perėja kirstų ne tik saugiai, bet ir tvarkingai", – kalbėjo Z.Girčys.

Geriausiai Kauno mieste prižiūrima požeminė perėja ties Geležinkelio stotimi, po Vytauto prospekto ir M.K.Čiurlionio gatvių sankryža. Z.Girčys ją simboliškai pavadino vienais miesto vartų, kurie pirmiausiai atsiveria daugeliui atvykėlių.

Priežiūrai trūksta pinigų

Pavyzdinga tvarka vyrauja ne visur. Kaune praūžusios smarkios liūtys dar sykį atskleidė silpnąsias lietaus nuotekų surinkimo sistemų vietas. Viena tokių išryškėjo Savanorių prospekte esančioje požeminėje perėjoje. Ten kelias dienas telkšojo bala, vietomis siekusi iki sprindžio gylio ir daugiau.

"Buvo atvažiavę vyrai iš "Kauno vandenų" avarinės tarnybos, bet pakilojo šulinių dangčius ir dingo, o ežeras taip ir liko telkšoti. Matyt, reikia laukti, kol savaime išgaruos", – ironizavo į "Kauno dienos" redakciją kreipusis kaunietė.

Anksčiau požeminių perėjų priežiūra buvo patikėta vienai įmonei, kuri privalėjo užtikrinti tvarką. Šiuo metu tokio šeimininko nėra ir viską prižiūrėti ir spręsti iškilusias problemas priversti patys valdininkai.

"Pavogė groteles, skelbėme konkursą, ieškojome, kas jas galėtų suvirinti ir įstatyti. Tas pats nutiko ir su sugedusiu vandens siurbliu. Nėra vienos atsakingos bendrovės, tad ieškojome, kas galėtų likviduoti gedimą, kad išnyktų perėjoje atsiradusi bala. Laikinai sutvarkėme, bet tik iki kitos liūties. Visa tai ne iš gero gyvenimo, trūksta lėšų. Mėginsime kalbėtis su "Kauno vandenimis", kad prisiimtų šias funkcijas, bet tokiu sunkmečiu papildomo darbo juk niekas nenori užsikrauti", – guodėsi Z.Girčys.

Kitas rūpestis – vandalai

Pašnekovas neslėpė, kad ne vien švara yra komunalininkų rūpestis. Daug sudėtingiau tvarkyti apdaužytas sienas ar lubas: "Turime bėdų su Vilniaus gatvės požemine perėja. Ją niokoja, kas tik netingi. Nebespėjame tvarkyti ir nebežinome, kokias dar medžiagas naudoti ar kokias priemones naudoti, kad viso to išvengtume. Vieni daužo, laužo, kiti apklijuoja, kuo tik panorėję."

Prieš kelerius metus buvo atliktas kapitalinis remontas, sumontuotos naujos lubos, bet jose greitai atsirado skylių. Patvaresnių statybinių apdailos medžiagų, galinčių atlaikyti tokius vandalų išpuolius, miesto tvarkdariai sako jau nebežinantys.

"Medžiagos – geros ir nepigios. Kiekvieną kartą juk skylių netaisysi, visų įbrėžimų neuždažysi. Kai statė tokias perėjas, tikriausiai niekas negalvojo, kad jos bus taip niokojamos. Antraip būtų padarę dukart aukštesnes lubas ir rūpesčių kaip nebūta", – svarstė už tvarką mieste atsakingas Z.Girčys.