Pagyvenusių žmonių slauga ir globa turėtų rūpintis savivaldybė, nes devynios auklės – vaikas be galvos. Tokios pozicijos laikosi sostinės valdžia. Be to, siūloma palengvinti valstybei tenkančią finansinę globos naštą.

Iš šio Seimo nebesitiki

"Visuomenė gyvena ilgiau, sensta. Reikia, kad tos problemos nebūtų sprendžiamos tada, kai jau bus tapusios tragedija. Turime imtis iniciatyvos, kad institucijos dirbtų tą darbą, už kurį joms yra mokama", – vakar surengtoje spaudos konferencijoje dėstė Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba vakar vienbalsiai pritarė Vyresnio amžiaus asmenų priežiūros 2012–2020 m. strategijai

Joje numatoma siekti, kad slaugos ir globos organizavimo funkcija būtų perduota savivaldybėms.

"Bandėme dirbti su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos ministerija. Kai pamatėme, kad jos negali susėsti prie bendro stalo, kreipėmės į Seimą, į prezidentūrą. Jos Seime vieną kartą susėdo prie bendro stalo. Visi labai nustebo, kad nuo 2005 m., kai buvo įpareigotos abi ministerijos parengti integruotą planą, kaip šią problemą išspręsti, niekas neįvyko, nepajudėjo nė per nago juodymą.

Abi ministerijos buvo įpareigotos per mėnesį pateikti siūlymus, kuriuos jos teigė turinčios stalčiuose. Nieko neįvyko vėl nei per mėnesį, nei per du, nei per tris. Galima įsivaizduoti, kad, bent jau esant šiai valdžiai, nieko ir neįvyks. Parengėme šį planą, po jo bus veiksmai, kuriems pasiruošime maždaug per du tris mėnesius: inicijuosime ir Seimui teiksime teisės aktus. Bus reikalinga ir žiniasklaidos pagalba, jeigu ir toliau niekas nevyks", – kalbėjo savivaldybės Slaugos ir globos reikalų komisijos pirmininkė Rūta Vanagaitė.

Paslaugos – nelegalios

Strategijoje taip pat numatoma, kad reikia gerinti slaugos ir globos paslaugų prieinamumą bei kokybę Vilniaus mieste, didinti paslaugų gavėjų skaičių ir slaugos bei globos modelių įvairovę, sustiprinti slogos ir globos paslaugų kokybės kontrolę, plėsti paliatyvios slaugos paslaugas ir gerinti jų kokybę.

"Socialinės apsaugos ministerija buvo įsitikinusi, kad Vilniuje globos namų yra apie 100, o patikrinus paaiškėjo, kad jų yra 222. Tad apie kokią kontrolę ir paslaugų kokybę dabar galime kalbėti ir garantuoti? Be to, globos namuose sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos nelegaliai, dauguma jų neturi tam licencijų, nėra privalomų normatyvų. Juose gyvenantiems žmonėms būtinos sveikatos paslaugos, bet jų jie turi eiti į polikliniką. Sveikatos apsaugos ministerija įsitikinusi, kad tai Socialinės apsaugos ministerijos reikalas, ši – kad ji nėra atsakinga", – piktinosi R.Vanagaitė.

Asmeninis indėlis didės

Vilniaus savivaldybės Slaugos ir globos reikalų komisijos pirmininkė įsitikinusi, kad pinigų tos įstaigos turi, bet tiesiog absorbuoja juos ir panaudoja be didesnio efektyvumo. Be to, R.Vanagaitė sako, kad patys žmonės ir giminaičiai nėra linkę mokėti už kokybiškesnes paslaugas.

"Visi svarsto, kaip gauti paslaugas nieko nemokant už jas. Dabar, pavyzdžiui, atidaryti dar vieni slaugos namai, kuriuose vieno mėnesio kaina vienam žmogui yra 3 tūkst. litų. Tačiau žmogui, turinčiam sunkią negalią, tai nieko nekainuoja – viską sumoka valstybė. Valstybė ilgai nepakels tokių trijų tūkstančių litų už vieną žmogų. Ilgainiui teks susitaikyti, kad tėvų namai, sodai, sklypai atitenka ne mums, ne anūkams, o juos turėsime parduoti, ir mokėsime gana didelę dalį už tėvų priežiūrą. Tam reikia ruoštis, sukurti modelį", – perspėjo R.Vanagaitė.

Inicijuoti naujų finansavimo modelių slaugos ir globos namuose bei institucijose atsiradimą, didinant asmens ir šeimos indėlį, numatyta ir minėtoje strategijoje.

Dar R.Vanagaitė minėjo, jog taip pat, kaip yra Vaiko teisių apsaugos tarnyba, turės būti įkurta ir Senyvo žmogaus teisių apsaugos tarnyba.

"Dideli viršininkai palieka tėvus"

"Vilniaus dienos" kalbintas vieno didžiausių pensionatų Vilniuje vadovas, nenorėjęs, kad minėtume jo pavardę, džiaugėsi, jog ši tema gvildenama.

"Vieni globos namai priklauso savivaldybei, o kiti – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Anksčiau visi pensionatai priklausė Vilniaus apskričiai. Kai apskritis naikino, senelių, turinčių sveikatos negalią, namus perdavė savivaldybei, o turinčių proto negalią – ministerijai. Tai, manau, nesusipratimas. Juk ministerija turėtų užsiimti politika, o ne verslu. Neseniai perdavė, dabar vėl nori perduoti, kažkoks baisiai didelis nesusipratimas. O kad aiškina, jog reikės efektyviai naudoti lėšas, – mes ir taip, vadovai, stengiamės tai daryti. Svarbiausia, kad tik mums nemaišytų", – naująją strategiją komentavo pensionato vadovas.

Tačiau jis pritaria naujų modelių mokant už paslaugas diegimui globos ir slaugos namuose. "Kai kurie žmonės labai krato valstybės kišenę. Dirbu daug metų, esu mokslų daktaras, paskaičiuoju – šioje vietoje tikrai reikėtų pokyčių. Būna, dideli viršininkai palieka savo tėvus pensionatuose arba išvažiuoja į užsienį, ir, valstybe, išlaikyk", – sakė pensionato vadovas.