Nutarta skelbti naują konkursą sukurti paminklinį objektą šiam tarpukario politikui ir visuomenės veikėjui, antradienį pranešė savivaldybė.

„Šis paminklas – tai ne tik pagarba mūsų istorijai, bet ir priminimas apie žmones, kurie kūrė modernią Lietuvą. A. Smetona buvo vienas iš jų – valstybės kūrėjas, pirmasis prezidentas, reikšminga figūra tautinės savimonės formavime. Atėjo metas A. Smetoną įamžinti sostinėje“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Paminklas stovės skvere priešais Vilniaus senąjį teatrą. Būtent čia 1917 metų rugsėjo mėnesį posėdžiavo Lietuvių konferencija, išrinkusi Lietuvos Tarybą ir jos pirmininką A. Smetoną.

Šią vietą A. Smetonos paminklui 2022 metais parinko Vilniaus miesto savivaldybės taryba.

Anot savivaldybės pranešimo, konkursas, kitaip nei įprasta, vyks dviem etapais. Pirmajame etape (kvalifikacinėje atrankoje) paraiškas dalyvauti konkurse gali pateikti visi pageidaujantys kandidatai. Į antrą konkurso etapą (projekto pasiūlymo pateikimą) bus pakviesti tik kvalifikacinėje atrankoje daugiausiai balų surinkę penki dalyviai.

Savivaldybės teigimu, paminklinio objekto sukūrimas, išpildymas bei įrengimas neturi viršyti 300 tūkst. eurų, įskaitant mokesčius.

Kaip skelbė BNS, prieš penkerius metus Vyriausybės kanceliarija buvo surengusi konkursą dėl A. Smetonos paminklo, 2020 metais atrinktas jo nugalėtojas – knygos atvartą arba atvirlaiškį su šio tarpukario prezidento portretu vaizduojanti skulptūra. Ją planuota įrengti netoli Vyriausybės rūmų, Gedimino prospekte.

Tačiau tuomet nesulaukta sostinės valdžios leidimo statyti šio paminklo. Savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisija paragino kultūros ministrą rengti naują konkursą, nes projektą atrinkusioje komisijoje nebuvo „savivaldybės administracijos ir vilniečių atstovų“, teigta, kad atrinktas projektas neužtikrina visuomenės teisės į aukšto lygio meninių sprendimų kokybę.

Galiausiai projektas padovanotas Palangos savivaldybei, kur 2023 metų vasarį paminklas pastatytas.

Dėl A. Smetonos pagerbimo paminklu Lietuvoje esama prieštaringų vertinimų. Lietuviai pripažįsta jo nuopelnus dėl atkurto valstybingumo įtvirtinimo tarpukariu, valstybės pažangos tuo metu, tačiau prieštaringų vertinimų sulaukia jo atėjimas į valdžią perversmo būdu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos akivaizdoje.

A. Smetona Lietuvos prezidento pareigas ėjo 1919–1920 ir 1926–1940 metais. Jis žuvo 1944 metais Jungtinėse Valstijose, kilus gaisrui jo namuose.