VILNIAUS ŠIENAVIMO SEZONAS: TARP PATOGUMO MIESTIEČIAMS IR TVARUMO
Sostinėje prasideda šienavimo sezonas. Kaip ir pernai, vietose, kur žmonės daugiausia leidžia laisvalaikį, sportuoja, taip pat daugiabučių kiemuose, bus palaikoma trumpa veja. Dažnai šienaujama bus ir gatvių skiriamosiose juostose. Tačiau kelis kartus per metus šienaujamos pievos liks Neries pakrantėje, magistralinių gatvių šlaituose bei seniūnų su gyventojais atrinktose vietose. Šiais metais parengtas šienavimo žemėlapis, kuriame matyti, kur bus palaikoma trumpa veja, o kur pieva šienaujama tik kelis kartus per metus.
Trys režimai
„Kelis sezonus ieškojome balanso, kaip gyventojams užtikrinti saugumą, patogumą ir kartu prisitaikyti prie klimato pokyčių ir išlaikyti tvarumo kryptį. Pasitelkę mokslininkų įžvalgas, sudarėme šienavimo žemėlapį, kuriame visa miesto prižiūrima teritorija suskirstyta pagal šienavimo režimus“, – kalba Vilniaus miesto savivaldybės Miesto aplinkos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius. Jis mano, kad šiais metais aplinkos priežiūros principai bus aiškesni ne tik miestą prižiūrinčioms įmonėms, bet ir patiems gyventojams.
Šiais metais visos bendro naudojimo teritorijos, kurias prižiūri miestas, suskirstytos į tris šienavimo režimus:
trumpa veja (palaikoma 5–10 cm ilgio žolė) – parkuose, skveruose, daugiabučių kiemuose, sporto aikštelėse, gatvių skiriamosiose juostose;
pieva (šienaujama 1–3 kartus per metus) – magistralinių gatvių šlaituose, Neries upės krantinėje, neužstatytose teritorijose ir pagal specialius kriterijus parinktose teritorijose;
Natūralaus atžėlimo teritorijos (nešienaujamos) – tam tikrų magistralinių gatvių šlaituose, pamiškėse.
Dėl gyventojų patogumo du trečdaliai miesto prižiūrimos teritorijos arba 2,5 tūkst. ha bus paliekam trumpa veja. 1,1 tūkst. ha bus palikta kelis kartus per metus šienaujamai pievai. Šiam plotui priskiriamos ir saugomos miesto teritorijos, kaip Neries regioninio parko pievos. Natūralaus atžėlimo teritorija apims 15 ha.
G. Runovičius pasakoja, kad jeigu gyventojai mano, jog vienos ar kitos teritorijos šienavimo režimą reikia pakeisti, jie kviečiami kreiptis į savo seniūniją. Dėl šienavimo režimo pokyčių daugiabučių kiemuose kaimynai turėtų susitarti tarpusavyje.
S. Žiūros nuotr.
Per sausrą nešienaus
Gatvių šlaituose, neužstatytose teritorijose, Neries krantinėje bus paliekama augti pieva. Šių teritorijos kraštuose, prie važiuojamosios dalies, palei pasivaikščiojimo takus bus šienaujamos 1–1,5 m pločio pradalgės.
Atsižvelgiant į oro sąlygas, pievos bus šienaujamos birželio antroje pusėje – iki Joninių, o antrą kartą – rugpjūčio antroje pusėje. Šienautojai žolę sugrėbs per 1–2 savaites – ji nesurenkama iškart, nes reikia laiko išbyrėti augalų sėkloms. Nuo kietųjų dangų žolė bus surenkama tą pačią dieną.
Jeigu vyraus sausringi orai, bus atsižvelgiama į situaciją ir šienavimas mieste nebus vykdomas. Kol tokie orai tęsis, veja nebus šienaujama, nes vėliau tokia žolė išdega, o plika juoda žemė sugeria dar daugiau saulės spindulių, alsuoja karščiu, nuo jos kyla dulkės.
S. Žiūros nuotr.
Atsižvelgta į mokslininkų rekomendacijas
Natūralios pievos miestuose teikia didžiulę naudą – jos lyg žaliasis miesto kondicionierius, sugeria ir sulaiko lietaus vandenį, vėsina aplinką, grynina ir valo orą, neleidžia vėjams pakelti dulkių ir kitų smulkiųjų dalelių, kurios dirgina kvėpavimo takus ir gali būti lėtinių ligų priežastis. Anot ekologės, „Vilniaus miesto parkų“ kraštovaizdžio architektės Vaivos Marozienės, pievos taip pat sulaiko šlaitų eroziją, gausina miesto biologinę įvairovę. Pievos formavimuisi šienavimas yra būtinas ir bus atliekamas 1–3 kartus per metus.
Vietos, kuriose nebus šienaujama visai, vadinamos natūralaus atžėlimo teritorijomis. „Natūralaus atžėlimo teritorijose leidžiame susiformuoti biotopui – aplinkai, kurioje natūraliai apsigyventų gyvūnai, ypač svarbūs atkurti ekologinę pusiausvyrą. Tačiau jos bus stebimos, ir, atsiradus invazinių augalų židiniams, imamasi priemonių“, – pasakoja V. Marozienė.
Natūralaus atžėlimo teritorijos bus paliktos šlaituose ties Olandų g., Stepono Batoro g., Sukilėlių g., Višinskio g., Drujos g., Dunojaus g. Liepkalnio g., Subačiaus g., Rasų ir Dunojaus sankryža, Dzūkų ir Liepkalnio gatvių sankirta. Šie plotai yra stebimi dėl invazinių rūšių plitimo ir jei jos bus pastebėtos šiuose plotuose, bus pradėta šienauti, kad invaziniai augalai neišplistų.
Pievų šienavimo režimai Vilniaus mieste buvo sudaryti pagal mokslininkų rekomendacijas. Profesionalų komanda – botanikė, aplinkos apsaugos specialistė Vilma Gudynienė ir šios srities ekspertas dr. Zigmantas Gudžinskas, dirbantis Invazinių rūšių kontrolės taryboje ir Gamtos tyrimų centre, prieš dvejus metus atliko Vilniaus pievų monitoringą. Jis parodė, kad dalis pievų mieste yra blogos būklės dėl jose augančių invazinių augalų. Pievose paplitusios vienmetės šiušelės, kanadinės ir didžiosios rykštenės, raukšlėtalapiai erškėčiai, tankiažiedės rūgštynės, gausialapiai lubinai. Todėl šias pievas rekomenduojama šienauti iki kol augalai subrandins sėklas, o nupjovus jie turi būti sugrėbti ir iš karto išvežami sunaikinti.
Aplinkos priežiūros darbus atlieka konkursą laimėjusios įmonės: „Ekonovus“, „Šilėja“, „Ecoservisas“, „VSA Vilnius“, „Stebulė“.
Gražuuu