Skelbiama, kad tai vos trečias toks atradimas pasaulyje per visą stebėjimų istoriją, kai planeta atrasta ne galaktikos centre ir diske, o vadinamojoje aureolėje. Planetos AT2021uey b atradimas, VU teigimu, išskirtinis ir dėl metodo, kuris tam buvo panaudotas – vadinamojo mikrolęšio reiškinio.

„Daugiausiai mikrolęšio efektų fiksuojama ten, kur tankiausia žvaigždžių – galaktikos centre ir diske. Tačiau šį mikrolęšio reiškinį mums pavyko atrasti gana toli nuo centro, vadinamojoje aureolėje. Tai viso labo trečia planeta stebėjimų istorijoje, kuri atrasta toliau nuo galaktikos centro“, – pranešime cituojama bendro Lenkijos ir Lietuvos projekto vadovės Lietuvoje Editos Stonkutės.

Gravitacinis mikrolęšis – itin retas reiškinys, kuris įvyksta, kai masyvus kūnas, pavyzdžiui, žvaigždė ar nematomas tamsus objektas, trumpam atsiduria tiesiai priešais tolimesnę žvaigždę. Tuomet pastarosios šviesa sustiprėja – tarsi būtų padidinta nematomu didinamuoju stiklu.

Anot VU, toks laikinas šviesos „pulsavimas“ ir yra tai, ko astronomai ieško, analizuodami gausybę duomenų.

Tai viso labo trečia planeta stebėjimų istorijoje, kuri atrasta toliau nuo galaktikos centro.

„Šitam darbui reikia daug išmanymo, kantrybės ir šiek tiek laimės. Turi ilgai laukti, kol vienoje linijoje išsidėstys ir šaltinio žvaigždė, ir lęšiavimo objektas, o tada patikrinti be galo daug duomenų, nes net 90 procentų žvaigždžių tiesiog šiaip pulsuoja ir tik mažuma atvejų rodo mikrolęšio efektą“, – pranešime cituojamas lietuvių komandai atstovaujantis Marius Maskoliūnas.

Planeta AT2021uey b atrasta kartu su mokslininkais iš Varšuvos universiteto astronomijos observatorijos analizuojant ir papildant antžeminiais stebėjimais Europos kosmoso agentūros „Gaia“ teleskopo duomenis. Šiam projektui tinkami ir teleskopai, esantys VU Molėtų astronomijos observatorijoje.

Reiškinys, pasufleravęs, kur gali būti AT2021uey b, pirmą kartą pastebėtas 2021 metais. Mokslininkams kruopščiai tikrinant ir analizuojant duomenis, galiausiai pavyko nustatyti, kad tai už 3262 šviesmečių esanti dujų milžinė, kurios masė siekia 1,3 Jupiterio masės. Ji sukasi aplink vadinamąją M nykštukę – palyginti mažą ir vėsią žvaigždę, o vieną apsisukimą planeta atlieka per 4170 dienų.

Pasak VU, neįprastas planetų dydžių santykis lėmė ir tai, kad planetą iš viso pavyko rasti – Žemės tipo planetą aptikti būtų buvę daug sunkiau.

VU teigimu, pirmoji aplink M nykštukę besisukanti planeta aptikta lygiai prieš tris dešimtmečius – 1995 metais. Iki šiol jų jau patvirtinta beveik šeši tūkstančiai.

Šio atradimo rezultatai paskelbti viename prestižiškiausių astronomijos mokslo žurnalų „Astronomy & Astrophysics“.