Rugsėjį pristatydamas projektą sostinės meras Valdas Benkunskas skaičiavo, jog investicijos į projektą galėtų siekti apie 100 mln. eurų, o konferencijų veikla leistų generuoti apie 90 mln. eurų socialinės ir ekonominės naudos miestui.

V. Benkunskas tuomet teigė, jog centro plotas sieks 31,5 tūkst. kv. metrų, jame bus įrengtos trys 2 tūkst., 1 tūkst. bei 800 vietų salės, taip pat numatoma įrengti papildomai keturiolika salių bei dvylika kambarių ir daugiau nei 700 vietų automobilių aikštelę.

Jo teigimu, jau atlikta centro priešprojektinė, verslo analizės, studijos.

Sostinės meras spalį BNS teigė, jog parengus techninį projektą tikimasi jį perduoti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, tačiau jei Vyriausybė nuspręs projekto netęsti, neatmetama galimybė, jog konferencijų centrą pastatys pats miestas.

BNS rašė, kad šių metų liepą Gintauto Palucko vadovaujama Vyriausybė pranešė, jog konferencijų centras bus įgyvendinamas buvusiuose Sporto rūmuose, be to, bus sutvarkyta aplink pastatą esančių senųjų Šnipiškių žydų kapinių teritorija, įamžinti Sausio 13-osios įvykiai.

Šią idėją rugpjūtį teigė palaikanti ir paskirtoji premjerė Inga Ruginienė, vėliau lapkritį, ji nurodė vis tik palankiausiai vertinanti idėją perduoti nenaudojamų bei apleistų sovietmečiu statytų Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastatą sostinės savivaldybei.

Kaip skelbė BNS, pernai birželį sostinės valdžiai pasirašius bendradarbiavimo sutartį su Seimo kanceliarija, automobilių  aikštelė prie Seimo buvo perleista Vilniaus savivaldybei.

Savivaldybės teigimu, tai bene vienintelis tokio dydžio laisvos valstybinės žemės sklypas centrinėje miesto dalyje, turintis gerą susisiekimą su pagrindinėmis miesto gatvėmis, šalia – svarbios valstybinės institucijos, platus viešbučių tinklas.

Teritorijoje yra ir paminklas žuvusiam Nepriklausomybės gynėjui kariui savanoriui Artūrui Sakalauskui, savivaldybė sutartimi įsipareigojo paminklą ir erdvę aplink jį išsaugoti bei palikti prieinama visuomenei.