Akcentuojama, kad itin svarbios pirmos 72 valandos.

„Per šias valandas pats žmogus turi būti pasirengęs išgyventi“, – pabrėžė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla.

Planas parengtas mokantis iš Ukrainos klaidų, tačiau tinka ne tik karo atveju. 

„Pagrindinis dalykas – koordinacija tarp institucijų, informavimas piliečių, miestiečių, vilniečių ir tiesiog pratybos“, – kalbėjo Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas Remigijus Baltrėnas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vilniaus savivaldybė paruošė popierinę atmintinę, kurią bus galima rasti, pavyzdžiui, bibliotekose ar seniūnijose. Tačiau visiems platinti neketina.

Panašu, jog tikisi, kad atėjus dienai X, internetas veiks. Žada sukurti ir mobiliąją programėlę.

„Skaitmeninių technologijų amžiuje tikrai nemažai miestiečių galės susipažint su elektronine plano versija“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Tais, kam reikalinga speciali pagalba – slaugomi ligoniai ar žmonės su negalia – pasirūpinti žada savivaldybė.

Kas tiesiog neturi nuosavo transporto, privalės keliauti į vadinamuosius surinkimo punktus, iš kurių gyventojus paims savivaldybės organizuojami autobusai.

Apskaičiuota, kad geležinkeliais per parą dar būtų galima evakuoti 26 tūkst. gyventojų. Tačiau didžioji dalis – apie 450 tūkst. – iš miesto evakuosis savarankiškai – automobiliu.

Vilniečiai į priimančias savivaldybes turėtų evakuotis trimis kryptimis: Panevėžio ir Šiaulių, Klaipėdos ir Kauno bei Alytaus ir Lenkijos pasienio.

Jei ten susidarys kamščiai, kils problemų.

„Iš Lenkijos pusės judės NATO vienetai Lietuvai į pagalbą“, – tikino R. Baltrėnas.

Tačiau ir pačiame Vilniuje trūksta evakuacijai tinkamų išvažiavimų. 

„Turime būti realistais ir suprasti, kad 100 proc. nepavyktų užtikrinti sklandaus eismo, nes mieste yra tam tikri kakleliai, tam tikros vietos, kuriose eismas gali užstrigti“, – akcentavo Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas.

Vienas tokių – išvažiavimas pro Gariūnus į autostradą Kauno link. Nors savivaldybei kelias nepriklauso, negavusi finansavimo iki dviejų juostų praplatinti žada pati. 

„Projektavimas truktų apie metus, darbai nėra sudėtingi“, – pabrėžė V. Benkunskas.

Kitus kelius apskritai dar reikia nutiesti. Pavyzdžiui, Šiaurinę gatvę – nuo Vakarinio aplinkkelio iki Fabijoniškių žadėjo dar Remigijus Šimašius, o darbai nė neprasidėję.

Anksčiau V. Benkunskas sakė, kad evakuoti visą Vilnių norėtų per dvi paras, dabar prie termino neprisiriša.

„Visi perspėjimai, kurie vyko ir Ukrainos karo kontekste 2021–2022 metais, buvo žinomi. Aš pats tarnavęs žvalgyboje neturiu abejonių tiek Lietuvos žvalgybos, tiek ir NATO institucijų gebėjimu laiku surinkti informaciją ir laiku ją perduoti“, – savo nuomone dalinosi Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas.

Tai reiškia iš Vilniaus gyventojai pradės važiuoti dar prieš paskelbiant oficialią evakuaciją. Tam būtų mobilizuotos visos pareigūnų pajėgos.

Apskritai Vilniaus evakuacija kitiems Lietuvos miestams būtų milžiniškas iššūkis, mat vienas miegamasis rajonas Vilniuje gali prilygti visam priimančios savivaldybės gyventojų skaičiui.

Evakuacijos planai tarp savivaldybių turi būti suderinti. Tačiau absoliuti dauguma jų neturi.

Kas bus vilniečius priimančios savivaldybės, priklauso nuo situacijos. Tačiau labiausiai tikėtinos Kaunas, Elektrėnai, Ukmergė.