„Baltic Pride“ 2025 parado dalyviai šeštadienį popiet pradės rinktis į Barboros Radvilaitės gatvę, nuo kurios startuos eitynės „Už lygybę!“. Paradas Gedimino prospektu nuo Bernardinų sodo pajudės link Baltojo tilto.

Iškart po eitynių prie Baltojo tilto vyks koncertas.

Organizatorių teigimu, parade tikimasi sulaukti apie 20 tūkst. žmonių. Eisenoje dalyvaus ir trijų politinių partijų atstovai: Liberalų sąjūdžio, Laivės bei Lietuvos žaliųjų partijų politikai.

Renginio metu sostinėje numatomi eismo ribojimai ir viešojo transporto maršrutų pokyčiai.

Nuo penktadienio iki šeštadienio vakaro bus draudžiamas transporto priemonių stovėjimas Barboros Radvilaitės gatvėje ir Maironio gatvės dalyje nuo Barboros Radvilaitės g. iki Užupio gatvės.

Eitynių metu bus ribojamas transporto priemonių eismas eitynių maršrute ir jo prieigose: T. Vrublevskio, Šventaragio, Barboros Radvilaitės gatvėse ir Maironio gatvės dalyje nuo Barboros Radvilaitės g. iki Užupio gatvės.

Nuo penktadienio iki šeštadienio vakaro bus draudžiamas transporto priemonių stovėjimas, o šeštadienį 13–24 val. ir transporto priemonių eismas, Upės gatvės dalyje nuo Baltojo tilto iki Algimanto Nasvyčio gatvės.

Eitynių metu taip pat bus draudžiamas pėsčiųjų eismas, išskyrus eitynių dalyvius, Baltuoju tiltu.

Šeštadienį, dėl eismo apribojimų, keisis 10, 11, 33 ir 89 maršrutų autobusų tvarkaraščiai ir trasos. Vykstant eisenai bus stabdomas eismas Šventaragio gatvėje, Gedimino prospekte ir J. Tumo-Vaižganto gatvėje. Siekiant išvengti viešojo transporto spūsčių, laikinai bus stabdomas viešojo transporto eismas, dalis reisų bus užlaikyti galinėse stotelėse.

Eitynės „Už lygybę!“ – pagrindinis savaitę trunkančio festivalio renginys.

BNS rašė, kad „Baltic Pride“ 2025 vyks balandžio viduryje Konstituciniam Teismui uždegus žalią šviesą registruoti lyčiai neutralią partnerystę.

Tuomet teismas paskelbė, jog Seimas pažeidė Konstituciją, 24 metus neįvykdęs Civiliniame kodekse įrašyto įsipareigojimo patvirtinti atskirą įstatymą su detalesniu partnerystės reguliavimu, kad įsigaliotų kodekso normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos.

Nors Civiliniame kodekse buvo numatyta tik vyro ir moters partnerystė, KT konstatavo, jog tokia nuostata prieštarauja Konstitucijai, nes diskriminuoja poras dėl seksualinės orientacijos.

Tiesa, nepaisant teismo sprendimo, Seimas dar nesiėmė svarstyti partnerystės klausimo.

Praėjusią kadenciją Seime pradėti svarstyti du įstatymų projektai, susiję su skirtingų ir vienos lyties porų santykių reguliavimu – Civilinės sąjungos įstatymas ir Civilinio kodekso pataisos, įvedančios „artimojo ryšio“ sąvoką.