Vilniaus savivaldybės duomenimis, šeštadienio rytą minėjimo dalyviai rinksis Nepriklausomybės aikštėje ir priešpiet motociklais važiuos Gedimino prospektu iki Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus, sustojant padėti gėlių prie paminklo Lietuvos tremtiniams.

Toliau kolona judės Gedimino prospektu, A. Jakšto, A. Goštauto, Žygimantų, T. Vrublevskio, Šventaragio, Universiteto, Liejyklos, L. Stuokos-Gucevičiaus gatvėmis ir atgal tokiu pačiu maršrutu į Nepriklausomybės aikštę.

Čia numatyta vėliavų pakėlimo ceremonija ir minėjimas. Kaip BNS nurodė renginį organizuojančios Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos garbės pirmininkas Jonas Burokas, minėjime dalyvaus sąjungos atstovai, kitos patriotinės organizacijos, motociklininkai iš visos Lietuvos.

Vilnius pažymi, kad važiuojant motociklų kolonai galimi trumpalaikiai eismo stabdymai.

Įprastai Birželio sukilimas Lietuvoje nėra iškilmingai minimas, jo vietos istorinėje atmintyje tebeieškoma, nes nei visuomenė, nei istorikai nesutaria, kur reikėtų brėžti liniją, vertinant jo vadus ir dalyvius.

Šis sukilimas buvo ginkluotas Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) vadovaujamas bandymas atkurti Lietuvos nepriklausomybę, prasidėjęs 1941 metų birželio 22 dieną, nacių Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą, tikintis, kad nacistinė Vokietija padės atkurti Lietuvos nepriklausomybę.

Sukilimo metu paskelbta Lietuvos valstybės atkūrimo deklaracija, o Laikinoji vyriausybė siekė atkurti nepriklausomybę, tačiau tikslas liko neįgyvendintas nacių Vokietijai įvedus okupacinį režimą. Sukilimas buvo stichiškas, kas lėmė sumaištį, plėšimo atvejus.

Netrukus po sukilimo pradžios Kaune „Lietūkio“ garažų teritorijoje viešai nukankinta ir nužudyta daugiau nei 50 Lietuvos žydų, prieš tai kelias dienas Kaune buvo vykdomi žydų pogromai.

Viena ryškiausių Birželio sukilimą organizavusio LAF figūrų yra Kazys Škirpa, kurio asmenybę istorikai ir visuomenė vertina nevienareikšmiškai.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTS) išvadoje nurodoma, kad Antrojo pasaulinio karo metais jis buvo „Lietuvos patriotas, daug jėgų skyręs Nepriklausomos valstybės kūrimui bei pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui organizavimui“, kita vertus, 1940–1941 metais K. Škirpos veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.

Pasak centro, K. Škirpos vadovaujamas LAF antisemitizmą buvo iškėlęs į politinį lygmenį, o „tai galėjo paskatinti dalį Lietuvos gyventojų įsitraukti į Holokaustą“. LAF siūlė žydus išvaryti iš Lietuvos, nors apie nacių planus vykdyti Holokautą, Genocido centro teigimu, nežinojo.