G. NAUSĖDA: JAV IR EUROPOS DIALOGAS ENERGETIKOJE SVARBUS BALTIJOS ŠALIMS

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Jungtinių Valstijų ir Europos dialogas energetikoje šiuo metu ypač svarbus, užtikrinant Baltijos šalių ir Lietuvos saugumą.

„Toks dialogas dar niekada nebuvo toks svarbus, ypač toms valstybėms, prieš kurias energetikos ištekliai naudojami kaip geopolitinis ginklas. Esu įsitikinęs, kad pasinaudoję P-TEC iniciatyva rasime būdų, kaip įveikti šią ilgalaikę nesaugumo būseną“, – JAV ir Europos energetikos forume Vilniuje pirmadienį kalbėjo prezidentas G. Nausėda.

Forume dalyvauja Jungtinių Valstijų energetikos sekretorius Rickas Perry'is (Rikas Peris), Rytų bei Vidurio Europos šalių energetikos ministrai.

Pasak jo, tvarus ir atsparus energetikos sektorius ir gerai sujungta infrastruktūra yra ekonominio augimo ir klestėjimo stuburas. Jis pabrėžė, kad ir toliau būtina bendradarbiauti sprendžiant aktualiausius energetinio saugumo klausimus.

„Fragmentuota infrastruktūra, įtaką daryti siekiantys energijos tiekėjai ir kibernetiniai iššūkiai, investicijų pritraukimas ir sektoriaus modernizavimas – tai iššūkiai, su kuriais susiduria daugelis valstybių“, – sakė G. Nausėda.

„Siekiame labiau diversifikuotos, geriau integruotos, inovacijomis paremtos ir konkurencingos energijos rinkos. Mums taip pat reikia bendros, švaria energija pagrįstos ateities“, – kalbėjo prezidentas.

Sekmadienį Lietuva, Estija, Latvija bei JAV Vilniuje susitarė dėl reguliaraus aukšto lygio dialogo energetikos srityje P-TEC ministrų susitikimų metu.

Pasak G. Nausėdos, artimiausiu metu ypatingas dėmesys bus skiriamas strateginės Baltijos valstybių energetikos infrastruktūros kibernetiniam saugumui.

„Džiaugtumės svarbesniu Jungtinių Amerikos Valstijų vaidmeniu teikiant Baltijos šalims politinę ir techninę paramą. Laikas mums nuolat kartoja istorijos pamoką, kad Europa ir Jungtinės Amerikos Valstijos yra stipresnės, saugesnės ir sėkmingesnės veikdamos kartu“, – teigė prezidentas.

R. Perry: „Nord Stream 2“ padidins Rusijos įtaką

Lietuvoje viešintis Jungtinių Valstijų energetikos sekretorius Rickas Perry (Rikas Peris) pirmadienį perspėjo, kad „Nord Stream 2“ dujotiekis Baltijos jūros dugnu padidintų Rusijos įtaką Europos užsienio politikai.

„Tai padidintų Rusijos įtaką Europos užsienio politikai, o Europa taps pažeidžiamesnė tiekimo sutrikimams“, – energetikos forume Vilniuje pareiškė R. Perry.

Tai padidintų Rusijos įtaką Europos užsienio politikai, o Europa taps pažeidžiamesnė tiekimo sutrikimams.

Energetikos sekretoriaus teigimu, iš Rusijos į Vokietiją ir Turkiją tiesiami dujotiekiai „Nord Stream“ ir „TurkStream“ „Maskvai leis iki dešimtmečio pabaigos nutraukti dujų tranzitą per Ukrainą“.

„Nord Stream 2“ suduotų triuškinamą smūgį Europos energetinei įvairovei ir saugumui“, – sakė R. Perry.

Beveik baigiamo „Nord Stream 2“ dujotiekio tiesimui vadovauja Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. Jį taip pat finansuoja vokiečių, olandų, austrų ir prancūzų įmonės.

Dujotiekio rėmėjai sako, kad jis atpigins dujas, tačiau R. Perry teigia, kad Maskva galės pasinaudoti savo įtaka, kad palenktų kitas šalis savo valiai.

„Dujotiekis taps vieninteliu tiekimo šaltiniu iš vienintelės šalies, kuri tas dujas tieks vienu maršrutu ir jas pristatys išnaudodama priklausomas valstybes, kurias, be kita ko, palenks Maskvos valiai“, – kalbėjo R. Perry.

Jis pabrėžė, kad Europos energetinį saugumą galėtų sustiprinti JAV suskystintos gamtinės dujos. 

R. Perry Vilniuje sakė, kad JAV sieks dar sustiprinti ryšius energetikoje su Vidurio ir Rytų Europos šalimis.

Jis pranešė, kad šiam tikslui bus sukurtos keturios darbo grupės, atsakingos už energetikos efektyvumą ir atsinaujinančius šaltinius, branduolinę energetiką, tiekimo saugumą ir kritinės infrastruktūros apsaugą. Pastarajai grupei vadovaus Lietuva.

Anot energetikos sekretoriaus, taip pat numatoma sukurti ekspertų komandas, kurios padėtų valstybėms identifikuoti energetikos sistemų spragas, įskaitant kibernetinių atakų rizikas.

Neigė pranešimus apie atsistatydinimą

Lietuvoje viešintis Jungtinių Valstijų energetikos sekretorius Rickas Perry (Rikas Peris) pirmadienį paneigė žiniasklaidos pranešimus, kad jis gali artimiausiu metu atsistatydinti iš pareigų.

„Apie tai, kad palieku Energetikos departamentą, jie rašo jau bent devynis mėnesius. Vieną dieną jie galbūt bus teisūs, bet ne šiandien, ne rytoj ir ne kitą mėnesį“, – žurnalistams Vilniuje sakė R. Perry.

Per spaudos konferenciją Vilniuje R. Perry taip pat patvirtino raginęs prezidentą Donaldą Trumpą bendrauti su naujuoju Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, nes JAV svarbu Ukrainos energetinė nepriklausomybė ir sąlygos investicijoms.

„Ne kartą prašiau prezidento: ponas prezidente, tiek JAV, tiek Ukrainos interesus atitiktų, kad jūs ir Ukrainos prezidentas kalbėtumėtės, aptartumėte galimybes“, – sakė R. Perry.

Liepos mėnesį įvykęs D. Trumpo ir V. Zelenskio pokalbis telefonu tapo pretekstu prezidento politiniams oponentams demokratams inicijuoti apkaltos procedūrą D. Trumpui.

Demokratai sako, kad D. Trumpas darė nederamą spaudimą Ukrainos prezidentui tirti jo politinio oponento Joe Bideno (Džo Baideno) šeimos veiklą. D. Trumpas kaltinimus kategoriškai neigia, o apkaltos iniciatyvą vadina perversmo rengimu.

L. Linkevičius: Lietuva atvira JAV pagalbai

Lietuva gali pasidalyti gerąja praktika energetinio saugumo srityje, įsitikinęs užsienio reikalų ministras. Bet, pasak Lino Linkevičiaus, pačiai Lietuvai bus svarbi Jungtinių Valstijų parama desinchronizuojant elektros tinklus nuo posovietinės sistemos.

„Laikotarpis iki 2025 metų bus ypač svarbus. Mums reikalinga parama, ir turime aptarti bet kokią vertingą pagalbą iš JAV, o kartu ir įgyvendinti kibernetinio saugumo iniciatyvas, dėl kurių sutarta vakar (sekmadienį – BNS)“, – JAV ir Europos energetikos forume pirmadienį Vilniuje kalbėjo ministras.

Laikotarpis iki 2025 metų bus ypač svarbus.

Jungtinės Valstijos žada padėti Baltijos šalims saugoti jų energetikos infrastruktūrą nuo kibernetinių atakų, Lietuvai, Latvijai ir Estijai rengiantis atjungti elektros tinklus nuo posovietinės sistemos ir sinchronizuoti juos su Vakarų Europa.

Bendroje deklaracijoje, kurią sekmadienį Vilniuje pasirašė R. Perry'is ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos ministrai, nurodoma, kad JAV gali teikti strateginę ir techninę paramą.

L. Linkevičius viliasi, kad Vilniuje vykstančiame forume bus paliestas ir netoli Lietuvos Baltarusijos statomos Astravo atominės elektrinės (AE) klausimas.

„Viliuosi, kad taip pat diskutuosime ir dėl nesaugių branduolinių jėgainių, kurių viena statoma mūsų kaimynystėje. Tai nėra tik mūsų ar mūsų regiono galvos skausmas, tai kartu precedento klausimas – kaip mes traktuosime tokius projektus, kokie bus standartai, koks bus mūsų požiuris“, – sakė L. Linkevičius.

Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad Lietuva puikiai žino laisvės ir energetinio saugumo kainą ir dabar gali pasidalyti patirtimi su kitomis šalimis.

„Nutiesėme vadinamus elektros tiltus į Švediją, Lenkiją, taip pat bus statomas dujotiekis su Lenkija (...) Mes dabar laikome save energetinio saugumo centru (hub), mes galime diskutuoti šiais klausimais su kitais ir dalytis geriausia praktika, ypač po to, kai pasistatėme suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą Klaipėdoje“, – sakė L. Linkevičius.

Ministras pažymėjo, kad JAV dujos reikalingos Europai, o tam gali pasitarnauti ir Klaipėdos uostas.

Pirmasis transatlantinio energetikos bendradarbiavimo (P-TEC) susitikimas buvo surengtas šių metų kovą Hiustone (JAV). Forumas rengiamas įgyvendinant R. Perry'io iniciatyvą, kuria siekiama didinti JAV vyriausybės ir verslo paramą Vidurio ir Rytų Europoje įgyvendinamiems energetikos projektams.

EK pareigūnė: Europa geriau pasirengusi krizėms

Europa, įskaitant Baltijos šalis, kur kas geriau pasirengusi galimoms energetinėms krizėms nei prieš dešimtmetį, teigia Europos Komisijos (EK) Energetikos generalinio direktorato vadovė.

Vilniuje vykstančiame JAV ir Europos energetikos forume kalbėjusi Ditte Juul Jorgensen (Ditė Jula Jorgensen) teigia, kad Baltijos šalys yra energetinio saugumo užtikrinimo pavyzdys.

„Esame visai kitokioje situacijoje, palyginti su 2009 metais, kai kilo vadinamoji dujų krizė. Tiek Europos Sąjunga, tiek jos rytinės ir vidurio regiono narės, įskaitant ir Baltijos šalis, yra kur kas geriau pasirengusios ir koordinuotos (...) Baltijos šalys ir Lietuva jau nebėra energetinės salos“, – kalbėjo D. J. Jorgensen.

Jo teigimu, Europos Sąjunga siekia, jog kiekviena valstybė narė turėtų bent tris energijos tiekimo šaltinius, įskaitant ir prieigą prie suskystintųjų gamtinių dujų (SGD).

Pareigūnė atkreipė dėmesį, kad SGD importas iš JAV yra viena galimybių Europai padidinti savo energetinį saugumą.

„SGD importas iš Jungtinių Valstijų yra esminis elementas pagerinti mūsų energetinį saugumą. Dujos ateina iš mūsų sąjungininkės, tai yra konkurencingas energijos šaltinis Europos Sąjungai“, – kalbėjo D. J. Jorgensen.

Jos duomenimis, šiemet apie 30 proc. viso Amerikos SGD eksporto atiteko Europos Sąjungai.

„Palyginti su pernai, mes patrigubinome JAV SGD importą – jau dabar jis siekia 9,5 mlrd. kubinių metrų SGD, kai pernai – 3,3 mlrd. kubinių metrų“, – sakė EK atstovė.

D. J. Jorgensen pažymėjo, kad Europa turi didinti energetinį saugumą, diversifikuoti energetikos išteklius ir tiekimo šaltinius, siekti mažinti anglies dvideginio išmetimą energetinio efektyvumo ir žaliosios energetikos būdu.

„Mūsų energetinis portfelis (angl. energy mix) vis dar labai priklausomas nuo iškastinio kuro – anglies, dujų ir naftos“, – sakė D. J. Jorgensen.