Specialistų teigimu, tam, kad gedintys neliktų vieni su savo skausmu, būtina tiek profesionali pagalba, tiek bendruomenės palaikymas, o svarbiausias pirmas žingsnis – išdrįsti kalbėtis.

Apie tai trečiadienį Vilniaus visuomenės sveikatos biure „Vilnius sveikiau“ vykusioje konferencijoje „Pagalba nusižudžiusiųjų artimiesiems – svarbi savižudybių prevencijos dalis“ diskutavo psichologai, suicidologai ir savižudybių prevencijos ekspertai. Jie pabrėžė, kad nors per pastarąjį dešimtmetį savižudybių skaičius Lietuvoje sumažėjo beveik perpus, pagalbos poreikis išlieka didelis – tiek krizę išgyvenantiems žmonėms, tiek jų artimiesiems, kurie neretai patys susiduria su sunkia emocine našta.

Statistika išryškina naujas tendencijas

„2024 metais Lietuvoje nusižudė 566 žmonės – tai yra 19,6 atvejo 100 tūkstančių gyventojų. Nors šis rodiklis vis dar aukštas, per dešimtmetį pasiekėme reikšmingą pokytį – savižudybių skaičius sumažėjo beveik perpus. Vilniuje ši tendencija taip pat akivaizdi – nuo 2015 metų, kai miestas pasirašė savižudybių prevencijos memorandumą ir pradėjo kryptingai dirbti šioje srityje, savižudybių skaičius sistemingai mažėjo. 2024 metais Vilniaus mieste rodiklis siekia 11,4 atvejo 100 tūkstančių gyventojų“, – sakė Vilniaus miesto savižudybių prevencijos algoritmo koordinatorė Goda Nausėdaitė.

Pasak jos, statistikos pokyčiai atskleidžia ne tik mažėjantį savižudybių skaičių, bet ir naujas tendencijas – išaugo bandymų žudytis skaičius. „Pastaraisiais metais daugėja bandymų žudytis. Tai – liūdnas rodiklis, tačiau prevencijos kontekste jis labai reikšmingas. Bandymas nusižudyti dažnai yra pagalbos šauksmas, o tinkamai sureagavus gyvybes galima išsaugoti. Patekę į pagalbos tinklą žmonės turi galimybę gauti reikiamą paramą ir ieškoti būdų, kaip įveikti sunkumus“, – pabrėžė G. Nausėdaitė.

Daugiausia savižudybių įvyksta tarp vyrų. „Vyrai Lietuvoje vis dar yra pažeidžiamiausia grupė: jie rečiau kreipiasi pagalbos ir dažniau slepia savo sunkumus. Dėl to krizinėse situacijose jų rizika ypač didelė. Mūsų, kaip specialistų, užduotis – priminti, kad pagalbos ieškojimas yra stiprybės, o ne silpnumo ženklas“, – sakė G. Nausėdaitė.

Svarbiausia – artimųjų parama ir atviras pokalbis

Psichologas ir suicidologas Paulius Skruibis papildė, kad netekus artimojo dėl savižudybės žmonės dažnai patiria gilų sielvartą, skausmą ir ilgesį. „Kartais sunku patikėti, kad artimasis galėjo priimti tokį sprendimą. Dažnai lydimi kaltės ir gėdos jausmai, pyktis – tiek nukreiptas į save, tiek į kitus, tiek į patį nusižudžiusįjį“, – aiškino P. Skruibis. Pasak jo, įvairios kultūrinės tradicijos, ritualai ir artimųjų parama padeda įveikti netektį, tačiau savižudybės atveju gedulas dažnai tampa komplikuotas ir gali būti lydimas psichologinės traumos išgyvenimų.

Netekus artimojo, ypač svarbi profesionali pagalba. „VU Suicidologijos tyrimų centro ekspertai kasmet rengia mokymus psichikos sveikatos specialistams apie tokios pagalbos specifiką. Labai svarbios ir nusižudžiusiųjų artimųjų savitarpio pagalbos grupės – jos suteikia galimybę pasidalyti patirtimi ir jaustis suprastiems“, – sakė P. Skruibis. Papildomų resursų gali suteikti ir literatūra, pavyzdžiui, Elvyros Kučinskaitės knyga „Be pavadinimo“, kurioje užfiksuotos nusižudžiusiųjų artimųjų patirtys.

Vilniuje nusižudžiusiųjų artimųjų grupių lankymas vis dar nėra gausus. Daugumai žmonių sunku išdrįsti žengti pirmą žingsnį ir užsiregistruoti, tačiau tokios grupės yra labai vertingos. Savitarpio pagalbos grupėse susitinka panašią patirtį išgyvenę žmonės, todėl susidaro erdvė gauti palaikymo, pasidalyti savo išgyvenimais ir pasijusti suprastiems. Ir pati sąvoka „artimieji“ yra daug platesnė, nei dažnai įsivaizduojama: į savitarpio pagalbos grupes gali ateiti ne tik šeimos nariai, bet ir artimi draugai ar kolegos, netekę žmogaus dėl savižudybės.

Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė atkreipė dėmesį, kaip elgtis, kai artimas žmogus yra krizėje, bet nenori kreiptis pagalbos. „Svarbiausia – palaikyti žmogų ir užtikrinti jo saugumą, nepalikti vieno. Moralizavimas ar bandymas įtikinti, kad „taip geriau negalvoti“, tik stiprina vienišumo ir kaltės jausmą. Daug svarbiau priimti artimojo jausmus tokius, kokie jie yra. Kartais lengviau ryžtis kreiptis pagalbos, kai šalia yra kas nors, kas palaiko. Galite pasiūlyti kartu paskambinti į emocinės paramos linijas ar užregistruoti pas specialistą. Žinoma, jei žmogus išsako aiškų planą nusižudyti, būtina nedelsiant kviesti skubią pagalbą.“

2025-ųjų vasarą atlikta gyventojų apklausa parodė, kad dauguma žmonių jaučiasi pasirengę palaikyti artimąjį krizėje – net 60 proc. apklaustųjų pasikalbėtų su artimuoju, o pusė pasiūlytų kreiptis į specialistą. Tuo pat metu maždaug vienas iš 7 nežinotų, kaip tinkamai reaguoti. Tai rodo, kad nors bendruomenės palaikymas yra svarbus, daliai žmonių trūksta žinių, kaip laiku suteikti pagalbą.

Profesionalios pagalbos priemonės

Norint padėti artimiesiems svarbu ne tik žinoti, kaip reaguoti, bet ir pasinaudoti prieinamomis pagalbos priemonėmis. Vilniaus visuomenės sveikatos biure „Vilnius sveikiau“ organizuojami savitarpio pagalbos užsiėmimai nusižudžiusiųjų artimiesiems bei savižudybių prevencijos mokymai „safeTALK“ ir ASIST, kurie moko atpažinti riziką ir padėti žmogui kreiptis pagalbos. Tokia parama yra svarbi ne tik praktiniu, bet ir emociniu požiūriu – ji padeda artimiesiems palengvinti skausmą ir nepalikti jų vienų sunkiame gedulo procese.

Svarbu prisiminti, kad pagalbos ieškojimas nėra silpnumo ženklas – tai atsakingas žingsnis, kuris gali išsaugoti gyvybę. Artimųjų parama, profesionali pagalba ir savitarpio grupės sudaro tinklą, kuris padeda išgyventi sunkiausius laikotarpius ir rasti išeitį iš krizės. Deja, 2025 m. apklausos duomenys atskleidžia, kad trečdalis vilniečių nurodo tik kartais turintys ar niekada neturintys su kuo pasikalbėti, jei išgyvena sunkius jausmus, tokius kaip nerimą, liūdesį, bejėgiškumą. Tokiais atvejais emocinė parama, psichologinė ar kita specialistų pagalba tampa itin reikšminga sąlyga sunkumui ar krizei įveikti.

Vicemerė S. Bieliūnė taip pat pabrėžė prieinamą pagalbą Vilniuje: „Norisi pasidžiaugti, kad Vilniuje turime daug nemokamos pagalbos būdų, kuriuos galima rasti www.psichikos-sveikata.lt .Taip pat biure „Vilnius sveikiau“ galima gauti 8 nemokamas individualias psichologo konsultacijas arba prisijungti į organizuojamas nemokamas grupes. Kviečiame žmones, kurie neteko artimojo dėl savižudybės, pasirūpinti savimi ir registruotis į emocinės paramos grupę: Registracija.

Vilniečius, kuriems trūksta informacijos apie pagalbos galimybes, esant savižudybės krizei, kviečiame kreiptis į savižudybių prevencijos algoritmo koordinatorę Godą Nausėdaitę telefonu +370 649 28700.

Kiekvienas žingsnis link pokalbio ir pagalbos gali būti gyvybės vertas, todėl svarbu veikti laiku ir drąsiai.