Vilniaus kaip 2009 m. Europos kultūros sostinės (VEKS) metai visai priartėjo prie pabaigos. Tačiau vicemeras, VEKS valdybos pirmininkas Gintautas Babravičius jau turi idėjų, kaip vėl atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į Lietuvos sostinę.

Nori tapti knygų sostine

Antradienį surengtoje VEKS metų apžvalgos spaudos konferencijoje vicemeras pareiškė, kad Vilnius teiks paraišką UNESCO, kad 2012 m. taptų knygų sostine.

Paklaustas, ar toks žingsnis nėra per drąsus po to, kai nepavyko ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų išsaugoti švaraus VEKS programos vardo, G.Babravičius atkreipė dėmesį, kad iš klaidų mokomasi. Be to, jis įsitikinęs, jog VEKS projektas Vilniuje buvo labai sėkmingas, nors jam ir trūko lėšų.

"Turistų sulaukėme mažiau, nei tikėjomės, tačiau tam yra objektyvių priežasčių – nebuvo skrydžių. Žiūrėkite ne į tai, kiek atskirų projektų tiria prokurorai, o į tai, koks buvo visos programos turinys, kokia miestiečių nuotaika. VEKS – labai geras projektas. Ir priešingai nei Lietuvoje, peržiūrėjus tarptautinėje spaudoje publikuotų teigiamų ir neigiamų atsiliepimų proporcijas, gerųjų yra kur kas daugiau", – kalbėjo G.Babravičius.

Vicemeras atkreipė dėmesį, kad programos reputacija sugrąžinta šių metų vasarį, kai viešosios įstaigos vairą perėmė naujas direktorius Rolandas Kvietkauskas. G.Babravičius neužmiršo ir savo indėlio.

"Kaip VEKS valdybos pirmininkas turiu pasakyti, kad nuo šių metų vasario vidurio jaučiausi kaip pilotas, kuriam patikėta valdyti lėktuvą su dviem degančiais varikliais. Tą lėktuvą net tokiomis aplinkybėmis pavyko nutupdyti saugiai. Tam tupdymui nuo vasario aš ir vadovavau", – spaudos konferencijoje sakė G.Babravičius.

Saugos VEKS simbolį

Vicemeras sakė, kad dabar svarbiausia neišbarstyti to lobio, kurį pavyko sukaupti 2009-aisiais. "VEKS buvo sukurtas visuomenės pajėgomis, daugybė žmonių įtraukta į kultūrinį vyksmą. Vilnius buvo kūrybinių industrijų miestas", – kalbėjo G.Babravičius.

Jis sakė, kad miestas stengsis išsaugoti VEKS simbolį – molekulę, VEKS interneto svetainę ir kai kuriuos žmonių pamėgtus renginius. Esą bus siekiama užtikrinti jų tęstinumą net po kultūros sostinės metų.

Miesto palaikymo ir finansinės paramos turėtų sulaukti "Gatvės muzikos diena", "Kultūros naktis", "Menas netikėtose erdvėse", Klezmerių festivalis, Menų mugė.

Ministro nuomonė nesvarbi?

Tačiau pažadų, kad bus dosnus finansavimas, G.Babravičius nežarstė. Miesto finansinės galimybės bus aiškesnės apie vasarį, kai Vilniaus valdžia patvirtins miesto biudžetą.

Paklaustas, ką G.Babravičius mano apie kultūros ministro Remigijaus Vilkaičio išsakytą poziciją, kad projektas baigsis tuomet, kai bus atsakingų institucijų įvertinti visi dokumentai, vicemeras tiesaus atsakymo išvengė.

"Ponas Vilkaitis turi savo nuomonę, o tauta nuomonę turi apie poną Vilkaitį", – su šypsena sakė G.Babravičius.

Besibaigiant 2009 m., Vilnius Europos kultūros sostinės titulą simboliškai perduoda kitiems Europos miestams: Vengrijos Pėčui, Turkijos Stambului ir Vokietijos Esenui.

Labai brangus įstaigos uždarymas

VEKS programa baigėsi. Tačiau įstaigai uždaryti esą reikia dar 1,5 mln. litų.

Viešoji įstaiga VEKS dar gyvuos iki 2010 m. birželio 30 d. Iki to laiko ji turės užbaigti visus darbus, atsiskaityti su projektų rengėjais ir pateikti visas finansines ataskaitas.

Įstaigos uždarymo procedūrai, jai administruoti ir baigiamiesiems darbams atlikti 2010 m. buvo numatyta apie 1,5 mln. litų. 340 tūkst. litų turėjo skirti Kultūros ministerija ir 1,09 mln. litų – Vilniaus miesto savivaldybė.

"Tai – lėšų poreikis, tačiau jau dabar aišku, kad turėsime išsiversti turėdami mažesnį finansavimą", – kalbėjo viešosios įstaigos VEKS vadovas R.Kvietkauskas.

"Noriu pabrėžti, kad visos skolos VEKS programos projektų vykdytojams bus grąžintos. Tik neaišku kada, nes tam reikia pinigų, o jų dabar nėra. Tada, kada bus, tada ir atsiskaitysime", – sakė G.Babravičius.

R.Kvietkausko teigimu, šiuo metu įstaigos skolos siekia apie 1 mln. litų. 0,5 mln. už 2008 m. suteiktas paslaugas ir tiek pat už šių metų paslaugas.

Per 2009 m. iš viso įvykdyta 100 projektų, kurių metu surengta apie 1,5 tūkst. renginių. Juos aplankė apie 1,5 mln. žmonių. Programai įgyvendinti 2009-aisiais buvo atseikėta 34 mln. litų. Lėšų skyrė Kultūros ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė ir Europos Komisija.

Vamzdžio likimas – Po Naujųjų metų

Sausį bus sprendžiamas trijų diskusijų audrą ne tik Vilniuje, bet ir visoje šalyje sukėlusių skulptūrų "Puskalnis", "Dviaukštis" ir "Krantinės arka" likimas.

Skulptūroms miesto savivaldybė yra leidusi stovėti tik kultūros sostinės metais. Todėl jau pirmomis 2010 m. dienomis Vilniaus valdžia spręs, ką su jomis daryti toliau – pratęsti jų stovėjimo laiką, ar liepti jas išardyti.

"Formaliai nuo sausio 1 d. tos skulptūros yra tarsi nelegalūs statiniai, kuriuos arba reikia su kranais nugriauti, arba jiems leisti stovėti toliau", – aiškino G.Babravičius.

Jis sakė, kad šis klausimas bus sprendžiamas iš karto po Naujų metų. "Nežinau, ar tam reikia tarybos sprendimo, galbūt pakaks Kultūros komiteto nuomonės", – svarstė vicemeras.

Skulptūros Neries krantinėje išdygo šių metų pavasarį. Sumaniusi, kad šiuolaikiškų ir dinamišką augančio miesto dvasią atspindinčių skulptūrų Vilniuje beveik nėra, 2008 m. VEKS paskelbė konkursą meno kūriniams viešosiose erdvėse sukurti.

Tarptautinė meno ekspertų grupė, sudaryta iš trijų užsienio ir dviejų lietuvių specialistų, išrinko tris geriausius darbus – Roberto Antinio "Puskalnį", Mindaugo Navako "Dviaukštį" ir Vlado Urbanavičiaus "Kratinės arką", dabar geriau žinomą vamzdžio vardu.

Projektui Kultūros ministerija uždegė žalią šviesą ir jam įgyvendinti skyrė 300 tūkst. litų.

Kurdami skulptūras menininkai jas įsivaizdavo stovinčias Neries krantinėje, tačiau darbams einant į pabaigą paaiškėjo, kad tai nesuderinta su Vilniaus savivaldybe. Tarp VEKS ir miesto užvirė pusmetį trukęs nervų karas.

Nors prieš skulptūrą "Arka" protestavo miesto Tarybos kolegija, Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komitetas, Miestovaizdžio skyrius ir Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisija, leidimą galiausiai pasirašė anuometis savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas. Sprendimas vadintas kompromisu – skulptūroms prie Neries leista stovėti tik 2009-aisiais.