Kareiviai niekada nesiskundžia, viskuo patenkinti, tiksliai ir greitai vykdo įsakymus. Šia tiesa praėjusį penktadienį įsitikino žurnalistai, apie parą praleidę su profesinės karo tarnybos kariais.

"Ar jums patogu?"

Į šį gana dažną vado klausimą atsakymas buvo tik vienas: "Taip, tamsta." Netgi susigrūdę į ne itin didelį UNIMOG sunkvežimį kariai choru suskubo patikinti, kad viskas gerai, nors apie jokius patogumus kalbos negalėjo ir būti. Priežastis paprasta: jei bent vienam kareiviui nepatogu važiuoti – eis pėsčiomis, o gal bėgs, visi. Kaip kariai vertina patogumų mėgėją, niekas nepapasakojo...

Į Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomąjį pulką atvykusius žurnalistus iš karto išrikiavo geros nuotaikos nestokojantis kapitonas Marius Petraitis. Matėsi, kad jam linksma stebėti, kaip plunksnos rykliai nemoka kiekvienam kariškiui žinomų, paprastų, kasdieninių dalykų.

Gavę uniformą ir sauso maisto davinį žurnalistai taip pat virto kareiviais, kuriems vado įsakymas – įstatymas. Pasibaigus trumpai pamokai apie naująją Profesinės karo tarnybos (PKT) programą naujokai buvo nuvesti papietauti. Šimtą metrų iki valgyklos įveikė mėgindami žingsniuoti kaip tikri kareiviai. Sekėsi nekaip.

Desertui – kareiviškas humoras

Pramogos prasidėjo iškart po sočių pietų. Šaudymas lazerinėje šaudykloje, susipažinimas su tikru ginklu (švedišku automatu Ak-4) ir pasivažinėjimas šarvuočiais, kuris priminė amerikietiškus kalnelius, ir galiausiai tikros užduotys, kurias atlikti padėjo porininkai – PKT kariai.

Pasitreniravus šaudyti tikrais šoviniais, visi nuvežti į kitų pratybų lauką. Naujai iškeptiems kareiviams buvo suteikta proga tuos pačius šarvuočius sunaikinti šaudant iš automato imitaciniais šoviniais. Sunaikinimą turėjo baigti netikra granata.

Pasijusti tikrame mūšio lauke, kai vykdoma priešo dujų ataka, padėjo kitos pratybos. Užsidėję dujokaukes žurnalistai drąsiai įėjo į dujų pilną palapinę, bet tuoj pat ėmė iš jos bėgti apgraibomis ieškodami išėjimo. Nežinia, ar dujos buvo labai skvarbios, ar dujokaukių filtrai ne itin nauji, bet ašaras teko lieti bent keliems naujokams.

Karas ar ne karas, o vakarienė turi būti laiku. Sauso davinio pristatymas virto tikru šou. Ką ir kaip reikia pašildyti paaiškinti paprašytas instruktorius tarsi koks cirko fokusininkas iš dėžutės pradėjo traukti dešrą, cigarečių pakelį, trauktinės butelį... Kad tai kareiviško humoro dozė šiek tiek nuvargę žurnalistai suprato ne iš karto.

Paskutinis išbandymas

Paskutinė užduotis tą dieną, tiksliau, jau naktį, buvo kliūčių įveikimas. Per upelį permesta virve turėjo pereiti visi 18 naujokų. Tai viename, tai kitame krante vis pasigirsdavo padrąsinimo žodžiai ir instruktorių laidomi juokeliai. Nors tai truko gana ilgai, užduotis buvo įveikta. Galiausiai visus nuvežė į nakvynės vietą. Miegui po atviru dangumi buvo likę vos trys keturios valandos.

Ryte pažadino granatų sprogimai ir šūviai. Nors visi žinojo, kad priešai stovyklos netikėtai užpulti negalėjo (ji buvo saugoma visą naktį), tai sukėlė tikrą chaosą. Kas paėmė ne savo kuprinę, kas pametė kokį daiktą mėgino susiieškoti jau rikiuotėje.
Laukė dar vienas išbandymas. Po gero apšilimo reikėjo įveikti Šlovės taką. Ko gero, tik kariškiai, kuriems nereikėjo tą dieną šliaužti purvu, apgailestavo, kad nebuvo lietaus. Tačiau nors ir nelijo, išsipurvinti iki ausų purvo visiems užteko.

O mokamajame pulke jau laukė karšta pirtis ir puikios vaišės. Atsigavę žurnalistai dalijosi įspūdžiais, teiravosi instruktorių apie jų darbo sunkumus. Atsisveikinti nesinorėjo, bet geros nuotaikos visai dienai suteikė kareiviškas kietas rankų paspaudimas ir palaiminimas: "Tepadeda jums gimnastas."