Dūmų, blynų ir seno ožio kailio kvapas kaip bites prie medaus traukė žmones į Rumšiškes švęsti Užgavėnių, kur Lygių teisių ir galimybių kontrolieriaus tarnybos saugomi kitataučiai buvo labiau mylimi nei mušami.
Velniai nukonkuravo Valentiną
"Šiandien meilės diena? Taip, mes vienas kitą baisiai mylim!" – apsikabinę prisipažino baltai pasidabinusi jaunoji su vešliais ūsiukais ir apvalainas jaunikis iškilia krūtine.
Šiuolaikinė Šv.Valentino diena nepajėgė nurungti šimtmečiais lietuvių iš kartos į kartą perduodamos šventės. Širdeles prie skruostų prisilipinusiųjų šventėje sukiojosi vos vienas kitas. Baisios kaukės, kurių gili šiųmetė žiema turėjo išsigąsti ir pavasariui vietą užleisti, buvo gerokai daugiau.
Čigonė ryškiai dažytomis lūpomis skubėjo burti ateitį ir bučiuoti vyrus, kad šie ilgai prisimintų.
"Parduodu žemę su popieriais", – skelbė didelis užrašas per visą žydelio nugarą. "Esam daktarkos iš Vengrijos, turim gerų liekarstvų ir vyrams padedam", – savo paslaugas siūlė netradicinės medikės.
"Jei sniege neišsivoliosi, visi metai šuniui ant uodegos nueis", – rėkė visa gerkle žmogysta išverstais kailiniais, griaudamas moteriškę į pusnį.
Giltinė visur aplink sukiojosi ir su dalgiu vienam kitam kepštelėdavo, gervė su ilgu snapu vis taikėsi kam įžnybti, o raudonveidis velnias pilstė stiprų "Gyvybės eliksyrą". "Stepanija bus vaisinga, į žmonas tinkama, galit pirkti, parduosiu nebrangiai", – į "bergždinikių" aukcioną moterišku balsu kvietė žemaitis Jūzapas.
Mados – be pretenzijų
Vidurdienį kiekvienas Liaudies buities muziejaus kiemas šurmuliavo dainomis ir šokiais, viliojo valgiais ir gėrimais. Kam senosios tradicijos ir pakvailiojimai ne prie širdies, laiką galėjo leisti mugėje. Kas riestainių karolius pirko, kas lašinių nuo palties atsiriekė, kas kailinę kepurę matavosi. Kad jos šiemet dar gali prireikti, ir pusnys pakiemiais, ir liaudies išmintis bylojo. "Pažiūrėk į stogą – jeigu po sniegu, toks bus ir per Velykas", – perspėjo užrašas.
Tie, kurie į šventę be kaukių atėjo, mugėje galėjo išsirinkti, kuo žiemą gąsdinti, tiek pagal išvaizdą, tiek pagal kišenę. Iš avikailio ir medžiagos skiaučių pasiūtas kaukes siūlė už penkis litus. Iš šlapių laikraščių nulipdytą velnią buvo galima išsirinkti už penkiolika litų. Medžio drožėjų pagal senąsias tradicijas pagamintas kaukes siūlė už šimtą litų.
Pasilinksminti, su draugais laiko praleisti į Rumšiškes susirinkę žmonės džiaugėsi, kad šiemet oras tam labai tinkamas. "Na ir kas, kad sninga, juk žiema. Ją dabar ir turim išvaryti. Pasišildyti galima arbata ar dar kuo nors", – šyptelėjo kauniečiai Ugnė ir Tadas.
"Ar gali būti geresnė proga iš spintos ištraukti viską, ko seniai nenešioji? Šiandien visiems gražu viskas, ir dar šilta", – juokėsi neaiškios lyties persirengėlis, pasidabinęs trim sijonais ir kandžių gerokai sukapotais kailiniais.
Vaikai nuo kaktų prakaitą braukė besiropšdami į sniego krūvas ar išbandę senovines pramogas. "Duok per kojas", – patarinėjo žiūrovai dviem kovotojams, kurie užsilipę ant kelmų bandė įveikti vienas kitą šieno prikimštais maišais. O norintieji storą didelę vinį į rąstą įkalti turėjo ne ką menkiau paplušėti.
Sniegu pasidengęs laužas nelabai norėjo įsidegti, tik paskleidė didžiulius kamuolius dūmų.
Nieko bloga nemato
"Ėjo žydas per Šidlavą, atsisėdo šalia ravo", – dainavo viename kiemų. Prieš pat Užgavėnes Vilniuje kilusios diskusijos, neva tradicinės šios šventės dainos, pašiepiančios čigonus ir žydus, yra netinkamos ir turėtų likti tik knygose, į Rumšiškes susirinkusiems šventės dalyviams atrodė visai nė motais.
"Žemaičiai tradicijų nelaužo", – juokdamasi tvirtai pareiškė mokytoja Jolanta Gražienė iš Mažeikių. Moteris pati prisiminė savo vaikystės Užgavėnes, kuomet vaikai eidavo persirengę žydukais ir nieko blogo apie žydų tautą dėl to negalvojo. "Ir pelenais vienas kitą apiberdavome, ir kitaip pakvailiodavome, bet niekas nieko pikto neįžvelgė", – sakė J.Gražienė.
"Mes tai dainuojam apie žydukus. O ką negalima?" – nustebo trys paaugliai iš Kauno, mamos lūpdažiais veidus pasidažę. Vaikai net nebuvo girdėję, kad kažkam užkliuvo Užgavėnių dainos apie čigonus.
"Jeigu dabar vaikus prievartauti galima, tai Užgavėnių dainos apie čigonus yra tokie niekai", – numojo ranka kaukių drožėjas iš Sedos miestelio Algirdas Česnauskas. Jis pasakojo pažįstantis žydų tautybės vyrą Plungėje, kuris pats Užgavėnių kaukes iš medžio drožia ir nieko blogo čia neįžvelgia.
"Augom sovietmečiu ir mus mokė dainuoti apie žydus, čigonus, ubagus, bet užaugome gerais žmonėmis. Manau, šiandien televizija išmoko daugiau blogų dalykų negu mūsų senosios tradicijos", – svarstė A.Česnauskas. Į Užgavėnių šurmulį atsivežęs žmoną ir du "žydukais" aprengtus vaikus, žemaitis tikino nejaučiąs jokios neapykantos tos tautybės žmonėms.
"Mes visada per daug norim įtikti visiems. Manau, kad pirmiausia nereikia į viską taip įžeidžiai žiūrėti", – įsitikinusi studentė Toma iš Vilniaus. Ji pati labai mėgsta gyvulių kaukes, tačiau šiemet į Rumšiškes atvažiavo pasidabinusi kaip čigonė.
"Tai mūsų gražios, senos tradicijos, kurių nereikia atsisakyti. Ir gyvos jos tol, kol perduodamos iš lūpų į lūpas, kol gyvai švenčiamos. Kai Užgavėnių dainos liks tik knygų puslapiuose, tai jau nebus tradicija, o tik tai, kas kažkada buvo", – savo nuomonę išsakė "čigonė" Toma.
Naujausi komentarai