Kaip trečiadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), tokių pat kaltinimų sulaukė ir bendrovė, kuriai jis vadovavo.

Neįvardijamos bendrovės direktorius taip pat kaltinamas dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu, o du bendrovėje dirbę vadybininkai – dokumentų klastojimu.

Ikiteisminį tyrimą atlikę FNTT pareigūnai nustatė, kad sostinėje veikę bendrovės direktorius ir du vadybininkai per pusantrų metų galėjo parduoti 53 automobilius, tačiau, siekdami išvengti mokesčių sumokėjimo, galėjo klastoti pirkimo-pardavimo sutartis bei sąskaitas faktūras, jose nurodydami mažesnes perdavimo kainas, nei būdavo iš tiesų.

Tokius galimai melagingus duomenis asmenys fiksavo finansinėje bendrovės apskaitoje ir teikė deklaracijas.

FNTT duomenimis, taip veikiant buvo neapskaityta per 82 tūkst. eurų gautų pajamų bei nesumokėta beveik 30 tūkst. eurų mokesčių į valstybės biudžetą.

Atlikdami kratas pas vieną iš kaltinamųjų, be galimai suklastotų pirkimo-pardavimo sutarčių bei sąskaitų faktūrų, pareigūnai rado ir paėmė nelegaliai laikomus ginklus bei kelis šovinius.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros sprendimu byloje buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, tačiau, bendrovei atlyginus valstybei padarytą žalą – sumokėjus beveik 30 tūkst. eurų mokesčių – ši procesinė prievartos priemonė buvo panaikinta.

Už mokesčių vengimą, kai mokesčių suma viršija 400 MGL, teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki ketverių metų.

Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų, dokumentų klastojimas – laisvės atėmimu iki trejų metų, o už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais gali būti skirta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki penkerių metų.