Buvo kviesti keturi asmenys, tačiau Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro direktorė Valė Kulvinskienė pranešė, kad negali dalyvauti teismo posėdyje dėl artimojo ligos, o buvęs Vilniaus miesto tarybos narys, bendrovės „Bona diagnosis“ vadovas Redas Laukys pranešė, kad gyvena užsienyje ir todėl dalyvauti posėdyje negali.
Pirmoji trečiadienį buvo apklausta Valstybės iždo departamento direktorė Rasa Kavolytė, teisme nagrinėjamų įvykių metu buvusi minėto departamento direktoriaus pavaduotoja.
„Jokių užsakymų nebuvo duota“, – atsakydama į klausimą, ar kas nors bandė daryti įtaką testų pirkimui, sakė R. Kavolytė.
Ji papasakojo apie lėšų iš valstybės iždo išmokėjimo ir dokumentų registravimo tvarką, paraiškų tikrinimą.
Paskui buvo apklaustas finansų viceministras Darius Sadeckas. Pandemijos metu jis taip pat užėmė šias pareigas, kuravo iždą.
Jis paaiškino, kad pandemijos metu buvo būtina kuo skubiau apmokėti už valstybei itin reikalingas prekes, įskaitant ir medicinines. Be išankstinio apmokėjimo prekės tuo metu nebuvo tiekiamos.
„Pandemijos metu neretai būdavo, kad reikdavo šimtaprocentinio išankstinio apmokėjimo už prekes. Todėl buvo labai svarbu kuo greičiau atlikti apmokėjimą, kad prekės greičiau pasiektų Lietuvą“, – teisme sakė viceministras D. Sadeckas.
Jis sakė, kad darbas pandemijos metu buvo itin intensyvus, todėl dabar negali prisiminti, apie ką konkrečiai tuo metu yra kalbėjęs su L. Jaruševičiene.
„Biudžetininko (...) gyvenimo metai prilygsta septyneriems paprasto piliečio metams“, – darbo intensyvumą apibūdino D. Sadeckas.
Kaip rašė BNS, ikiteisminio tyrimo duomenimis, buvusi viceministrė galimai teikė nepagrįstus ir neteisėtus reikalavimus ministerijai pavaldžiai Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai (NVSPL).
Anot prokurorų, L. Jaruševičienė laboratorijai nurodė atlikti neteisėtus veiksmus, tokiu būdu nepagrįstai suteikiant privilegijų bendrovei „Profarma“, dėl ko valstybė ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patyrė „didelę turtinę ir neturtinę žalą“.
L. Jaruševičienė jai pateiktus kaltinimus atmeta. Ji sako, kad byla sufabrikuota ir suklastota, o sprendimus dėl testų įsigijimo priiminėjo tuomet Ministrų kabinetui vadovavęs Saulius Skvernelis.
Sveikatos apsaugos ministro pareigas tuomet ėjęs Aurelijus Veryga anksčiau teisme liudijo, kad L. Jaruševičienė savarankiškų sprendimų nepriėmė ir tik vykdė jo, kaip ministro, nurodymus.
2016–2020 metais SAM vadovavęs dabartinis „valstiečių“ lyderis teigė, kad atsakomybės ėmėsi ir tuometis premjeras S. Skvernelis, jo komanda, o viena ministerija nebūtų pajėgusi tvarkytis su situacija.
Jis pripažino telefonu bendravęs su įmonės „Profarma“ vadove Edita Mištiniene, tačiau teigė, kad sprendimų dėl testų pirkimo nepriėmė.
A. Veryga 2016–2020 metais ėjo sveikatos apsaugos ministro pareigas, jo komandoje dirbusi viceministrė L. Jaruševičienė iš pareigų pasitraukė 2020 metų rugpjūtį, teisėsaugai jai pareiškus įtarimus.
Pagal pirkimo-pardavimo sutartį NVSPL iš bendrovės „Profarma“ įsigijo 510 tūkst. greitųjų serologinių testų pažeisdama Viešųjų pirkimų įstatymo normas. Iš valstybės biudžeto už šiuos testus bendrovei sumokėta per 6 mln. eurų.
Apeliacinis teismas užpernai patvirtino, kad už testus valstybė permokėjo, todėl dviem bendrovėms, tarp jų – „Profarmai“, nurodė grąžinti valstybei daugiau nei 4 mln. eurų. „Profarma“ teismo sprendimą įvykdė ir priteistus 145 tūkst. eurų valstybei sumokėjo.
Naujausi komentarai