LAT paliko sušvelnintą nuosprendį dėl J. Noreikos lentos sudaužymo | kl.lt

LAT PALIKO SUŠVELNINTĄ NUOSPRENDĮ DĖL J. NOREIKOS LENTOS SUDAUŽYMO

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) paliko galioti sušvelnintą nuosprendį Jono Noreikos memorialinę lentą sudaužiusiam Stanislovui Tomui, tačiau atsižvelgęs į prokurorų argumentus plačiau apibrėžė pagarbos vietą.

Vilniaus apygardos prokuratūra skundu LAT siekė, kad S. Tomas būtų pripažintas kaltu ne tik dėl viešosios tvarkos pažeidimo, bet ir dėl viešos pagarbos vietos išniekinimo bei už tai nubaustas areštu, kaip buvo nusprendęs pirmosios instancijos teismas.

S. Tomas buvo nuteistas už tai, kad pernai balandžio 8 dieną Vilniaus centre kūju sudaužė ant Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos kabėjusią memorialinę lentą, skirtą atminti J. Noreiką-Generolą Vėtrą. Šiuos savo veiksmus S. Tomas tiesiogiai transliavo ir komentavo internete.

Pirmosios instancijos teismas jį pripažino kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo bei viešosios pagarbos vietos išniekinimo, skyrė 50 parų arešto bausmę ir įpareigojo jį atlyginti Vilniaus miesto savivaldybės patirtą materialinę žalą – 2 tūkst. 242 eurus.

Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas S. Tomą dėl viešosios pagarbos vietos išniekinimo išteisino. Tokį sprendimą šis teismas argumentavo tuo, kad sunaikinta memorialinė lenta žymėjo J. Noreikos darbo, o ne palaidojimo vietą.

LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nesutiko su prokuroro argumentais dėl griežtesnės bausmės, tačiau atsižvelgė į poziciją, kad mirusiojo atminimas siejamas ne tik su mirusiojo palaikų ir kapo neliečiamumu, bet ir su kitais materialiais objektais, kuriais išreiškiama pagarba mirusiajam.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad kitos viešosios pagarbos vietos nurodymas normoje rodo įstatymo leidėjo siekį įtvirtinti ir ne šalia asmens mirties ar kapo esančių objektų, kuriuose vienaip ar kitaip įamžintas mirusio asmens atminimas, teisinę apsaugą.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nors ir išplėtė viešosios pagarbos vietos aiškinimą, bet apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio nepanaikino ir nepakeitė. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Pasak teismo pranešimo, toks sprendimas priimtas konstatavus, kad sugrąžinus asmeniui ankstesnę bausmę ji vis vien bus lygi galiojančiai bausmei, ir „apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio keitimas būtų tik formalaus pobūdžio, jokių teisiškai reikšmingų padarinių nuteistojo teisinei padėčiai neturėtų“.

Apeliacinės instancijos teismas S. Tomui skyrė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per 6 mėnesius atlyginti turtinę žalą Vilniaus miesto savivaldybei.

Šį sprendimą skundęs prokuroras argumentavo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes be pagrindo Baudžiamojo kodekso straipsnio dėl kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo numatytą nusikaltimo požymį „kita viešosios pagarbos vieta“ sutapatino su kenotafo, kapo, antkapinio paminklo ir kapinių, kuriose palaidotas mirusysis, teritorijos sąvokomis.

Rašyti komentarą
Komentarai (13)

Istorija pasakojama pagal poreikį

Buvo viena valdžia, didvyriai buvo vieni, valdžia kita - istorija perrašyta. O objektyviai yra taip: žmonės kaimuose banditais juos vadino, nes slapstėsi grioviuose, miškuose, nedirbo, plėšė kaimuose ūkininkus, žudė net vaikus. Tai faktas, yra nužudytų 14 metų mergaičių, tiesiog nė už ką, žudė kaip žvėrys. Taip buvo - pasiskaitykite archyvuose. Todėl prie vienos valdžios buvo vieni paminklai, dabar kiti. Kiek tai pabus, ir vėl pasikeis. Protingi žmonės tyli, nes puikiai žino: pasisklaidys dabartiniai, prisistatys paminklų, paskui vėl jie bus nugriauti, vėl didvyriai bus kiti. Tiesiog, visose visuomenėse yra tam tikras procentas, maždaug dešimtadalis, kurie nedirba, parazituoja, žudo, plėšikauja. Reikalui esant jų pavadinimai keičiami, šiaip, žmonėse tai tik banditai, ir tiek.

Skirtumo nejaučia ,Viskas kartojasi"???

Tamstai tas pat, ar okupanto valdžia didvyriais vadina ir liepia mums garbinti MŪSŲ žemę užgrobusius jo ginkluotus banditus, skerdusius, sprogdinusius, šaudžiusius, kankinusius, deginusius čia mūsų žmones, ar mes garbiname Lietuvą ir saviškius nuo okupanto iki galo gynusius MŪSŲ miško brolius, pasmerkusius save nepakeliamam, invalidizuojančiam gyvenimui žeminėse, kai bet kurią akimirką gali būti susprogdintas, į mirtiną pasalą pakliūti? Tamstai ,,abu labu vienodi" - ir plėšikas, ir jo auka?

Viskas kartojas

Buvo viena valdžia, didvyriai buvo vieni, valdžia kita - istorija perrašyta. O objektyviai yra taip: žmonės kaimuose banditais juos vadino, nes slapstėsi grioviuose, miškuose, nedirbo, plėšė kaimuose ūkininkus, žudė net vaikus. Taip buvo - pasiskaitykite archyvuose. Todėl prie vienos valdžios buvo vieni paminklai, dabar kiti. Kiek tai pabus, ir vėl pasikeis. Protingi žmonės tyli, nes puikiai žino: pasisklaidys dabartiniai, prisistatys paminklų, paskui vėl jie bus nugriauti, vėl didvyriai bus kiti. Tiesiog, visose visuomenėse yra tam tikras procentas, maždaug dešimtadalis, kurie nedirba, parazituoja, žudo, plėšikauja. Reikalui esant jų pavadinimai keičiami, šiaip, žmonėse tai tik banditai, ir tiek,
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS