Kaip šįkart drausmingai važiavo vilniečiai ir kiek greičio mėgėjų spėjo įkliūti per pirmas reido valandas, papasakojo kelių policijos specialistas Edgaras Kazakovas.

– Pradėjome greičio kontrolę nuo pat ryto – startavome Minsko plente, Laisvės prospekte, Justiniškių gatvėje. Užfiksavome apie 35 protokolus.

– Per kiek valandų?

– Per 4–5 val. darbo. Greičio mėgėjų kaip ir nepasitaikė, visi daugiau mažiau važiuoja viršydami iki 30, keli buvo virš.

– Kuo teisinasi vairuotojai? Skuba, nepamatė spidometro, nepažiūrėjo, koks greitis?

– Visokių būna istorijų. Dažniausiai – skuba, pas visus darbai, reikalai.

LNK stop kadras.

Toliau šią temą tęsė ir apie greičio matavimo priemones papasakojo Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys.

– Ir miestų gatvėse, ir užmiestyje galėjo atsitikti taip, kad buvo kilnojama greičio matavimo įranga, matuojamas greitis net pasibaigus vidutinio greičio ruožui. Ši priemonė reikalinga tam, kad įtikintume vairuotojus, jog vis dėlto saugus greitis yra labai svarbus elementas, norint dalyvauti eisme saugiai.

– Kokiomis priemonėmis bus vykdomi reidai? Ar daugiau pareigūnų pasitelkta, ar greičio matuokliai bus jautriau nustatyti? Kaip bus fiksuojami pažeidėjai?

– Lietuvoje pakankamai jautrūs stacionarūs greičio matuokliai, vidutinio greičio matuokliai. Turime ir papildomą techniką – kilnojamus greičio matuoklius, nežymėtus policijos automobilius, kuriuose įrengtos greičio fiksavimo sistemos. Be abejo, tą dieną labiausiai kelių policijos veikla buvo orientuota į greičio kontrolę. Policijos pareigūnų turėjo būti daugiau.

– Sektorinių stacionarių greičio matuoklių tinklas, įvairios kameros – tai yra plečiama. Ar tai keičia situaciją šalies keliuose?

– Deja, šiuo momentu diskutuojame su politikais dėl plėtros. Imamasi priemonių, kad pristabdytų plėtrą, bet visos Europos politika saugaus eismo srityje – tokių greičio sistemų matavimų plėtra, nes jos padaro tam tikrą efektą. Pastaruoju metu, kuomet Lietuvos keliuose veikia tokios sistemos, skaičiuojame, kad jos padaro didelę įtaką eismo saugumui, keičia mąstyseną ir skatina vairuotojus dažniau laikytis saugaus greičio. Sistemos tikrai prisideda prie saugumo, juolab, kad situacija šiek tiek gerėja, palyginti su praėjusiais ir dar praeitais metais.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip atrodome kitų šalių kontekste?

– Pastaruoju metu Lietuva yra įvardijama kaip didžiausią pažangą eismo srityje padariusi šalis tarp Europos valstybių. Manau, kad prie to prisidėjo ir tai, kad greičio kontrolė Lietuvoje vykdoma pakankamai efektyviai. Apie trečdalis eismo įvykių, kuriuose žūsta žmonės, įvyksta būtent dėl nepasirinkto saugaus arba viršyto leistino greičio. Šiek tiek esame geresnėje situacijoje nei Europos vidurkis. Atrodo, turime 44 mln. gyventojų žuvusių kelyje, bet ir vienas žuvęs Lietuvos keliuose mums yra per daug. Turime imtis visų priemonių, kad tokių žūčių ir eismo nelaimių nebūtų. O greičio kontrolė ir pats vairuotojų sąmoningumas, supratimas, kad greitis reikalingas pirmiausia jam, kad būtų saugus, prie to prisideda.

– Ši priemonė trečiadienį buvo vykdoma visą parą. Greičiausiai vairuotojams žinutė, kad po to neatsipalaiduotų ir nepamirštų greičio, nes tikriausiai yra tęstinumas?

– Be abejo. Greičio kontrolę Lietuvos keliuose kol kas vykdome visuose keliuose, visuose miestuose ir Kelių eismo taisyklių reikia paisyti. Jeigu ši diena prisidės prie to, kad nors vienas vairuotojas sąmoningai supras, jog pasirinktas saugus greitis reikalingas jam – bus pasiektas tam tikras rezultatas. Bet kalbėdami plačiąja prasme, norime, kad absoliuti dauguma vairuotojų, ir tų, kurie daro kelių eismo taisyklių pažeidimus, įsisąmonintų, kad informacija pasiektų ne tik ausis, bet ir smegenis – greitis vis tik yra viena iš didžiausių problemų eismo saugume.