TEISMAS NUSPRENDĖ: NEIŠDAVUSI LEIDIMO ŠEIMOS MARŠO MITINGUI, VILNIAUS VALDŽIA PAŽEIDĖ ĮSTATYMUS

Sostinės merui Remigijui Šimašiui – prastos žinios iš Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT). Konstatuota, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimas neišduoti leidimo „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ protesto akcijai – neteisėtas.

Įžvelgė ir politinius motyvus

Ginčas tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir skundą teismui pateikusio R. G. kilo tada, kai nebuvo išduotas leidimas birželio 15-ąją turėjusiam prasidėti trijų dienų „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ mitingui prie Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės.

Savo skunde R. G. prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės sprendimą ir įpareigoti nedelsiant, bet ne vėliau kaip likus trims dienoms iki pranešime nurodytos mitingo datos suderinti planuojamo mitingo organizatorių nurodytą laiką ir vietą. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

R. G. nuomone, sprendimą lėmė aplinkybės, kad mitingas yra nukreiptas prieš Laisvės partiją, kurios pirmininko pavaduotojas yra Vilniaus miesto meras R. Šimašius.

Kaip teigė R. G., sprendimo, neišduoti leidimo minėtam mitingui, motyvai yra deklaratyvūs ir neteisėti. Be to, jo nuomone, sprendimo motyvai buvo politiniai, t. y. jį lėmė aplinkybės, kad mitingas yra nukreiptas prieš Laisvės partiją, kurios pirmininko pavaduotojas yra Vilniaus miesto meras R. Šimašius.

Neteisėtas ir nepagrįstas

Skundą liepos 9 dieną išnagrinėjęs teismas tenkino jį iš dalies. VAAT konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepagrįstai atsisakė derinti R. G. pranešimus dėl „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ mitingo rengimo prie Seimo ir Vyriausybės sprendime nurodydama motyvus, kad kyla grėsmė visuomenės saugumui ir sveikatai, nes nebus užtikrintas realus kaukių dėvėjimas, per daug asmenų susirinks per mažame plote ir bus neišlaikyti atstumai.

Taip pat konstatuota, kad 2021 metų birželio 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės sprendimas „Dėl mitingų organizavimo“ kuriuo nebuvo suderintos R. G. planuotų mitingų vietos, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Be viso to, R. G. iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteista 22,50 euro bylinėjimosi išlaidų.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Tiesa, R. G. reikalavimo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nedelsiant, bet ne vėliau kaip likus trims dienoms iki pranešime nurodytos mitingo datos suderinti planuojamo mitingo organizatorių nurodytą laiką ir vietą VAAT netenkino ir atmetė, nes pastarojo reikalavimo neįmanoma įgyvendinti – planuotų susirinkimų data jau praėjo, o R. G. savo reikalavimo bylos eigoje nepatikslino.

Sprendimas – neproporcingas

„Remiantis Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) praktika, vertinant konkretaus ribojimo proporcingumą būtina atsižvelgti į pamatinį susirinkimų laisvės vaidmenį demokratinėje visuomenėje. EŽTT ne kartą yra konstatavęs, kad demokratija yra Europos viešosios tvarkos pagrindas, kad Konvencija buvo sukurta skatinti ir palaikyti demokratinės visuomenės idealus ir vertybes, o demokratija – vienintelis politinis modelis, numatytas Konvencijoje ir vienintelis, kuris ją atitinka. EŽTT vertinimu, pagal Konvencijos 11 straipsnio 2 dalies išdėstymą (taip pat Konvencijos 8, 9, 10 straipsnių) vienos iš šiuose straipsniuose įtvirtintų teisių ribojimą gali pateisinti vien tik tokia būtinybė, kuri kyla iš demokratinės visuomenės“, – rašoma VAAT nutartyje.

Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad sprendimas nederinti susirinkimų vietos, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir žmonių sveikatą, šioje situacijoje buvo neproporcingas. 

Kaip rašoma teismo nutartyje, minėtas sprendimas buvo pagrįstas prielaidomis, kad R. G. bus sudėtinga sukontroliuoti kaukių dėvėjimą, kad jis neketina prisiimti atsakomybės už tinkamą mitingo organizavimą bei teisės aktų laikymąsi. Tokios prielaidos nėra įrodytos – nustatyta priešingai: tiek skunde R. G. teigė, kad laikysis nutarimo reikalavimų, tiek derinimo posėdžių metu tikslino savo poziciją, klausė institucijų nuomonės, buvo linkęs koreguoti savo planus.

Pasak VAAT, Vilniaus miesto savivaldybės administracija savo sprendimą grindė prognoze, tačiau rėmėsi tik sau palankiais įrodymais, neatsižvelgdama į kitus, palankius R. G. įrodymus. Tarp kurių – ankstesnio mitingo patirtis, COVID-19 viruso atvejų skaičiaus mažėjimas.

Be to, teismas nesutiko su tuo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija kaip pavyzdžiu rėmėsi R. G. organizuotu susirinkimu, vykusiu Vingio parke, ir tuo patvirtino bei įrodė administracijos poziciją.

„Pareiškėjas (R. G. – aut. past.) į bylą pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos raštą, kuriame informuojama, kad 2021 metų gegužės 15 dieną vykusio mitingo metu yra pradėta viena administracinė teisena dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Be to minėtas ankstesnis mitingas vyko sudėtingesniu COVID-19 viruso situacijos metu nei ginčo susirinkimas, kurį buvo atsisakyta derinti“, – rašoma nutartyje.

Taip pat akcentuota, kad į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kurie pagrįstų ribojimo susirinkti proporcingumą kylančiai grėsmei visuomenės sveikatai ir saugumui.

Meras: tai – ne protestas

Primename, kad birželio pradžioje R. Šimašius teigė, kad Vilniaus miesto savivaldybė „Šeimų gynimo maršo“ organizatoriams nedavė leidimo sostinėje organizuoti trijų dienų mitingą. Leidimas esą nebuvo išduotas dėl to, kad tai, savivaldybės vertinimu, nėra protestas.

„Ne, leidimo jie negavo ir dėl labai elementarios priežasties – reikia dalykus vadinti savo vardais. Joks čia ne protestas ir jokia čia ne Konstitucijos teisė realizuoti savo politines pažiūras. Tai yra politinis festivalis, ir mes negalime sau leisti, kad karantino metu, kai patys organizatoriai be kaukių vaikšto ir nesilaiko taisyklių, vėl tas festivalis būtų tęsiamas“, – LRT radijui tąkart teigė Vilniaus miesto meras.

Vilniaus miesto meras taip pat buvo įsitikinęs, kad gegužės mėnesį dar buvo galima suprasti „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ organizatorių poreikį protestuoti.

„Tuo metu dar buvo galima suprasti tą demokratijos išraišką: Partnerystės įstatymas svarstomas už, prieš, tai buvo dar protesto elementų, dabar jie visiškai išplaukia. Bet ir tuomet buvo akivaizdu, kad tai buvo daugiau festivalis: norima koncertuoti ir pan. Mes tam leidimo nedavėme“, – sakė jis.